Žolinė, arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, švenčiama rugpjūčio 15 d., yra viena iš didžiausių ir svarbiausių švenčių katalikų Bažnyčioje. Ši šventė pažymi tikėjimą, kad Mergelė Marija, Dievo Motina, po savo žemiškojo gyvenimo buvo kūniškai paimta į dangų. Tai ypatingas įvykis, nes jis ne tik liudija Marijos šventumą, bet ir parodo, kad Dievo planas žmogui yra ne tik dvasinis, bet ir fizinis atpirkimas, apimantis visą kūną ir sielą.
Dogma apie Marijos ėmimą į dangų buvo oficialiai paskelbta 1950 m. popiežiaus Pijaus XII apaštališkąja konstitucija Munificentissimus Deus, kurioje paskelbta, kad Mergelė Marija po savo žemiškojo gyvenimo „buvo paimta į dangaus garbę su kūnu ir siela“. Tai viena iš keturių katalikų Bažnyčios dogmų apie Mariją, šalia jos Nekaltojo Prasidėjimo, Dievo Motinos titulo ir amžinojo mergystės.
Šventė turi gilias šaknis Bažnyčios istorijoje ir tradicijoje. Jau nuo ankstyvųjų amžių krikščionys gerbė Mergelę Mariją kaip ypatingą šventąją, kuri savo atsidavimu Dievui ir Jėzui tapo ne tik Kristaus Motina, bet ir tikėjimo bei nuolankumo pavyzdžiu visai Bažnyčiai. Nors Biblijoje tiesiogiai nėra minima apie Marijos ėmimą į dangų, šis įvykis grindžiamas tradicija ir tikėjimu, kad Dievas jai suteikė ypatingą malonę dėl jos artumo Kristui ir tyrumo.
Žolinė dažnai siejama su derliaus nuėmimo ir gamtos atnaujinimo švente. Lietuvoje ir kitose šalyse šis pavadinimas kyla iš tradicijos šią dieną bažnyčiose šventinti žolynus, gėles ir derliaus vaisius. Tai ne tik simbolinė padėka Dievui už žemės gėrybes, bet ir priminimas, kad viskas, kas gyva, yra sukurta Dievo ir Jis rūpinasi savo kūrinija. Žmonės šią dieną neša į bažnyčią gėles, žolynus, vaisius, daržoves ir grūdus, kurie yra šventinami ir grąžinami į namus kaip Dievo palaimos ženklas.
Marijos ėmimo į dangų šventė yra giliai dvasinė, nes ji liudija krikščioniškojo tikėjimo pažadą, kad mirtis nėra galutinė, o gyvenimas su Dievu tęsis amžinybėje. Marijos ėmimas į dangų primena, kad visi tikintieji yra kviečiami į Dievo karalystę, kur siela ir kūnas bus atnaujinti. Marijos gyvenimo pavyzdys rodo, kad nuolankumas, tikėjimas ir atsidavimas Dievo valiai atveria duris į amžinąjį gyvenimą su Dievu.
Lietuvoje Žolinė yra ir šeimos bei bendruomenės šventė. Žmonės susirenka į bažnyčias, kur vyksta iškilmingos pamaldos ir procesijos. Tai taip pat yra laikas, kai žmonės lanko artimųjų kapus, puošia juos gėlėmis ir meldžiasi už mirusiuosius, prisimindami, kad, kaip ir Marija, kiekvienas tikintysis yra kviečiamas į dangaus garbę.
Apreiškimo knygos aprašoma dangiška moteris:
Apreiškimo knyga 12:1
„Danguje pasirodė didis ženklas: Moteris, apsisiautusi saule, po jos kojomis mėnulis, o ant jos galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.“
Moteris dažnai interpretuojama kaip Marija, Dievo Motina, kuri yra pašlovinta danguje. Šis aprašymas pabrėžia jos dangišką šlovę ir ypatingą vietą Dievo plane.
Žolinė yra ne tik Marijos garbinimo šventė, bet ir vilties diena. Ji primena, kad visi tikintieji, kurie gyvena pagal Dievo valią, yra kviečiami į dangų, kur bus atlyginta už jų tikėjimą ir atsidavimą. Tai diena, kai tikintieji meldžiasi už Marijos užtarimą ir siekia jos pavyzdžio, tikėdamiesi, kad Dievas juos taip pat paims į savo amžinąją šlovę.