Žmonijos gelbėtojau, sveikas,
Garbingai mirtį nugalėjęs!
Giedok, krikščioni, džiaugsmo giesmę,
Nes kėlės Kristus Atpirkėjas!
Aleliuja, aleliuja, atvertoj meilės Širdyje,
Aleliuja, aleliuja, atgims suvargus žmonija.
Jis stovi visas spinduliuotas,
Jo akys šviečia kaip žaibai.
Nustebo žemė, virpa grotos,
Pabėgo drebantys sargai.
Aleliuja, aleliuja, jį lydi skaistūs angelai,
Aleliuja, aleliuja, savuosius glaudžia jis meiliai.
Pasauli tu, kuris raudojai,
Ant kryžiaus Viešpatį pažinęs,
Kančia jis tau kaltes nuplovė,
Giedok jo kojas apkabinęs.
Aleliuja, aleliuja,
Jau kėlės Kristus iš mirties.
Aleliuja, aleliuja,
Jam amžiais himnai teskambės.
Ši giesmė šventiškai švenčia Kristaus prisikėlimą ir jo pergalę prieš mirtį. Pirmasis posmas pabrėžia Kristaus triumfą ir kviečia krikščionis džiaugtis ir giedoti džiaugsmo giesmes dėl jo atpirkimo. Antrasis posmas apibūdina Kristaus šlovingą būseną ir išskirtinumą, pažymėdamas, kad net gamta ir sargai pripažino jo pergalę. Trečiasis posmas kreipiasi į pasaulį, pabrėždamas Kristaus kančios atpirkimo reikšmę ir kviečiant šlovinti jį už nuodėmių nuplovimą. Giesmė pabrėžia amžiną Kristaus pergalės ir atpirkimo šventę, suteikiančią žmonijai viltį ir džiaugsmą.