Taip, Jėzus dažnai vadina save „Žmogaus Sūnumi“, ir tai yra vienas iš dažniausiai Jėzaus vartojamų titulų, aprašytų Evangelijose. Šis terminas yra reikšmingas dėl keleto priežasčių – jis atspindi Jėzaus žmogiškąją prigimtį, Jo unikalų ryšį su žmonija bei Jo dievišką misiją. Nors šis titulas gali atrodyti paprastas, jis turi gilias biblines ir teologines šaknis.
1. Biblinių šaknų kontekstas – Danieliaus pranašystė
Terminas „Žmogaus Sūnus“ turi savo šaknis Senajame Testamente, ypač Danieliaus knygoje, kur pasirodo kaip ypatingas Mesijo titulas. Danieliaus 7:13–14 pranašystėje yra rašoma apie „Žmogaus Sūnų“, kuris ateina su debesimis:
„Aš mačiau nakties regėjimuose: štai atėjo su dangaus debesimis tarsi žmogaus sūnus; jis prisiartino prie Amžinojo ir buvo pristatytas jam. Jam buvo duota valdžia, garbė ir karalystė, ir visos tautos, giminės ir kalbos turėjo jį garbinti. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nepraeis, ir jo karalystė – nesugrius.“
Ši pranašystė vaizduoja „Žmogaus Sūnų“ kaip dievišką figūrą, kuri ateina iš dangaus ir gauna amžinąją valdžią bei karalystę. Jėzus, save vadindamas „Žmogaus Sūnumi“, aiškiai susiejo save su šia pranašyste, pabrėždamas savo dievišką prigimtį ir mesijiškumą.
2. Žmogaus Sūnus kaip žmogiškumo atspindys
Be to, kad „Žmogaus Sūnus“ yra titulas, nurodantis dievišką misiją, jis taip pat pabrėžia Jėzaus žmogiškumą. Šis titulas rodo Jėzaus, kaip tikro žmogaus, tapatybę, kurią Jis turėjo kartu su savo dieviška prigimtimi.
Vartodamas šį titulą, Jėzus pabrėžė, kad Jis yra Dievas, tapęs žmogumi, gyvenęs tarp žmonių, patyręs žmogiškus išgyvenimus, skausmus ir džiaugsmus. Tai padeda Jėzaus mokiniams ir sekėjams suvokti, kad Jėzus, nors ir yra Dievo Sūnus, buvo tikras žmogus, galintis suprasti ir užjausti žmonių gyvenimo iššūkius.
3. Žmogaus Sūnus ir kančia
Evangelijose terminas „Žmogaus Sūnus“ dažnai naudojamas tada, kai Jėzus kalba apie savo būsimą kančią, mirtį ir prisikėlimą. Jėzus pranašavo, kad „Žmogaus Sūnus“ kentės, bus atmestas, nukryžiuotas ir trečią dieną prisikels iš numirusių. Šiuo titulu Jėzus ne tik atskleidė savo kančios ir mirties planą, bet ir siekė parodyti, kad ši kančia yra būtina Jo misijos dalis:
„Žmogaus Sūnus turi daug kentėti, būti atmestas vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.“ (Morkaus 8:31)
Jėzus pabrėžė, kad Jo, kaip „Žmogaus Sūnaus“, misija yra atpirkti žmoniją per savanorišką kančią ir mirtį.
4. Žmogaus Sūnus kaip teismo vykdytojas
Jėzus taip pat kalbėjo apie save kaip „Žmogaus Sūnų“, kuris ateityje ateis teisėjauti pasauliui. Ši teismo tema susijusi su Danieliaus pranašyste, kur „Žmogaus Sūnus“ gauna valdžią ir teisę teisti:
„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo garbėje, su juo kartu visi angelai, tada jis sėdės savo šlovės soste. Visos tautos bus surinktos jo akivaizdoje, ir jis atskirs vienus nuo kitų.“ (Mato 25:31–32)
Jėzus save vaizduoja kaip būsimą pasaulio teisėją, kuris ateis antrą kartą ir įves Dievo karalystės pilnatvę.
5. Žmogaus Sūnus ir Jo misijos paslaptis
Evangelijose pastebima, kad Jėzus dažniau save vadina „Žmogaus Sūnumi“, o ne „Dievo Sūnumi“, nes šis titulas buvo mažiau politiškai ar religiniai įkrovęs, todėl leido Jėzui atskleisti savo tikrąją tapatybę palaipsniui. „Žmogaus Sūnaus“ titulas buvo žemiškesnis ir mažiau prieštaringas negu „Mesijas“ ar „Dievo Sūnus“, dėl kurių Jėzui būtų kilusi grėsmė iš religinių lyderių anksčiau nei Jo laikas.
Kai Jėzus save vadina „Žmogaus Sūnumi“, Jis pabrėžia kelias esmines tiesas:
- Dieviškąją pranašystę: Jis yra tas „Žmogaus Sūnus“, apie kurį pranašavo Danielius, turintis amžinąją valdžią.
- Žmogiškumą: Jis yra tikras žmogus, gyvenęs, kentėjęs ir patyręs visus žmogiškus išgyvenimus.
- Atpirkimo misiją: Jis atėjo kentėti ir mirti už žmonių nuodėmes, tačiau Jo kančia nebus galutinis etapas – Jis prisikels iš numirusių.
- Būsimo teismo valdžią: Jis grįš teisėjauti pasauliui, kaip Dievo suteiktas teisėjas, ir įkurs galutinę Dievo karalystę.
Šis titulas giliai susijęs tiek su Jėzaus žmogiškąja, tiek su Jo dieviškąja prigimtimi, ir atspindi Jo svarbiausią misiją – būti Dievo ir žmonijos tarpininku, atpirkti žmones ir suteikti jiems amžinąjį gyvenimą.