Visi šventieji danguje,
užtarkit Viešpaties valia:
iš Dievo sosto artumos
pažerkit meilės ir šviesos.
Nušvieskit melią mūs dienų
viltim vainikų amžinų,
tegul malonės spinduliai
paliečia širdį mūs giliai.
Dėl Dievo meilės nemarios
palaimos prašome tvirtos, –
tegul tikėjimas šviesus
nuves ir mus dangun visus.
Ši giesmė yra malda, kreipiantis į visus šventuosius danguje, prašant jų užtarimo ir Dievo meilės bei šviesos. Kiekvienas posmas išreiškia troškimą, kad šventieji, būdami arti Dievo, suteiktų tikintiesiems amžinąsias viltis ir malonę, kurios padėtų stiprinti jų tikėjimą ir nuvestų į dangų. Giesmė pabrėžia dvasinį ryšį su šventaisiais ir Dievu, siekiant dvasinės palaimos bei išganymo. Ji dažnai atliekama kaip malda dėl dvasinės paramos ir giedama ypatingų liturginių progų metu, kad būtų sustiprintas tikėjimas ir dvasinė apsauga.