Pasakojimas apie Jesės medį kyla iš Šventojo Rašto, tiksliau iš Izaijo knygos, kur minima, jog „iš Išajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras“ (Iz 11,1). Šis vaizdinys tapo simboliu, išreiškiančiu Dievo pažadą ir ištikimybę per ilgus šimtmečius. Jesės medis yra advento laikotarpio tradicija, kuri pasakoja apie Dievo pažadus žmonijai, nuo senovės iki Mesijo atėjimo. Medžio vaizdinys, simbolizuojantis atsinaujinimą ir viltį, nuolat siejamas su laukiamu Gelbėtoju, kuris išpildys Dievo pažadus.
Žodis „Jesė“ (angl. Jesse) reiškia Dovydo tėvą, kuris minimas Šventajame Rašte. Jesė buvo kilmingos giminės vyras iš Betliejaus, iš kurio šeimos linijos kilo karalius Dovydas, o vėliau – ir Jėzus Kristus. Jesės paminėjimas Izaijo knygoje (Iz 11, 1) simbolizuoja giminės kilmę ir pažadą, kad iš šios linijos išaugs Mesijas – Jėzus Kristus. „Jesės medis“ yra simbolinis genealogijos medis, vaizduojantis Jėzaus kilmę iš Dovydo giminės per Jesę.
Išėjimas iš vergijos: Dievo ištikimybė
Senajame Testamente pasakojama apie Izraelitų išlaisvinimą iš Egipto vergijos. Dievas išgirdo savo tautos šauksmą ir pažadėjo juos išvaduoti. Per Mozę Jis juos vedė į pažadėtąją žemę, kurioje jie galėtų laisvai garbinti Dievą. Tačiau, kai izraelitai atėjo į šią žemę, jie greitai pamiršo savo Gelbėtoją. Pasinėrę į kasdienybę ir susikoncentravę į savo turtingumą, jie pradėjo tikėti, kad patys sukūrė savo gerovę. Pamiršę Dievo kvietimą vykdyti teisingumą ir gailestingumą, jie pradėjo garbinti stabus ir svetimus dievus, taip nusigręždami nuo Dievo, kuris juos vedė per sunkumus.
Dievo pažadai ir žmonių išdavystė
Nepaisant to, kad izraelitai nuolat klydo ir nusigręždavo nuo Dievo, Jis visada išliko ištikimas savo pažadams. Pranašai kaip Jeremijas ir Izaijas skelbė Dievo norą atstatyti santykius su savo tauta, net ir tada, kai ji buvo nusikaltusi ir patyrė priespaudą. Babilonijos nelaisvė buvo viena iš pasekmių, kurią žmonės patyrė dėl savo neištikimybės. Tačiau Dievas nepaliko jų be vilties. Per pranašus Jis pažadėjo atsiųsti naują karalių, atžalą iš Dovydo linijos, kuris atstatys santykį tarp Dievo ir Jo tautos. Šis pažadas išreiškė Dievo malonę ir ištikimybę net tiems, kurie Juo suabejojo.
Mesijo laukimas ir išsipildymas
Izraelitai ilgus metus laukė Gelbėtojo, naujojo Dovydo, kuris išvaduotų juos iš priespaudos. Jie tikėjosi atkurti savo karalystę ir būti laisvi nuo graikų ir romėnų valdymo. Tačiau tikrasis Dievo pažadas išsipildė ne politine galia, o per dvasinį atgimimą. Naujas karalius, Mesijas, gimė Betliejuje ir atnešė ne tik išvadavimą iš fizinės vergijos, bet ir dvasinį išlaisvinimą. Taigi, Izraelio tauta sulaukė pažadėto išgelbėtojo, kuris atvėrė kelią į amžiną gyvenimą.
Šiuolaikinė prasmė: laukimas ir viltis
Nors Mesijo atėjimas jau įvyko, pasaulis vis dar išlieka kupinas iššūkių ir sunkumų. Šiuolaikiniai žmonės taip pat laukia išlaisvinimo, tačiau dabar laukiama ne politinės pergalės, o dvasinės ramybės ir visiško Dievo karalystės įsigalėjimo. Jesės medis šiandien simbolizuoja ne tik Dievo pažadų išsipildymą, bet ir viltį, kad sugrįš Kristus, kuris atneš galutinę ramybę ir išganymą.
Jesės medžio tradicija šiandien yra puoselėjama įvairiais būdais – tiek namuose, tiek parapijose. Jis simbolizuoja Dievo pažadų išsipildymą ir leidžia žmonėms kasdien prisiminti svarbiausius biblinės istorijos momentus. Medžio kūrimas ir puošimas tapo ne tik dekoracija, bet ir dvasiniu aktu, kuris suartina bendruomenes ir šeimas.
Tad Jesės medis, kaip advento laikotarpio simbolis, ne tik primena praeities įvykius, bet ir išreiškia viltį į ateitį – laukimą Antrojo Kristaus atėjimo, kuomet bus išpildyti visi Dievo pažadai.