O Jėzau, giliausia gailestingumo bedugne, prašau Tave dėl Tavo žaizdų gilumo, kurios pasiekė Tavo kaulus ir vidurius, ištrauk mane iš paskendimo nuodėmėje ir paslėpk nuo savo pykčio savo žaizdų plyšiuose, kol Tavo rūstybė praeis pro šalį, Viešpatie. Amen.
Vienuoliktoji šv. Brigitos malda yra viena iš garsiosios šventosios Brigitos iš Švedijos maldų serijos, kuriose giliai medituojama apie Jėzaus kančią. Šios maldos siekia giliai apmąstyti Kristaus nukryžiavimą ir jo atperkamąją galią, kuri gali išgelbėti žmogų iš nuodėmės. Pakomentuosiu šios maldos žodžius:
„O Jėzau, giliausia gailestingumo bedugne, prašau Tave dėl Tavo žaizdų gilumo, kurios pasiekė Tavo kaulus ir vidurius.“
Ši dalis kreipiasi į Jėzų kaip į gailestingumo šaltinį, vaizduojant Jį kaip nesibaigiantį gailestingumo šulinį. Maldininkas prašo pagalbos per Jėzaus kančias, kurios buvo tokios gilios, kad pasiekė ne tik fizinį kūną, bet ir jo vidines žaizdas – tiek fizines, tiek dvasines. Tai primena Jėzaus kūno sužalojimus per nukryžiavimą, atskleidžia Jo didžiulę kančią, kurią Jis patyrė dėl žmonijos išgelbėjimo.
„Ištrauk mane iš paskendimo nuodėmėje ir paslėpk nuo savo pykčio savo žaizdų plyšiuose.“
Ši dalis atspindi žmogaus nuodėmės baimę ir norą būti išgelbėtam nuo jos pasekmių. Maldininkas pripažįsta, kad yra „paskendęs“ nuodėmėje ir prašo Jėzaus ištraukti jį iš šios būklės, remiantis Jo kančiomis ir gailestingumu. Čia taip pat atsispindi siekis pasislėpti nuo Dievo teisingumo rūstybės Jėzaus žaizdose, kurios tapo atleidimo ir apsaugos simboliu.
„Kol Tavo rūstybė praeis pro šalį, Viešpatie. Amen.“
Šioje frazėje išreiškiama viltis, kad Dievo teisingumo rūstybė, kurią nusipelnome už savo nuodėmes, galės praeiti per Jėzaus atpirkimą ir kančias. Maldininkas tikisi būti apsaugotas nuo Dievo teismo per Kristaus žaizdų plyšius, kaip vietą, kur galima rasti prieglobstį. Tai metafora, kuri rodo, kad Kristaus kančios ir Jo žaizdos yra tas saugus prieglobstis, kuriame žmogus gali būti apsaugotas nuo nuodėmės pasekmių.
Ši malda išreiškia gilų troškimą būti išgelbėtam per Jėzaus kančias ir Jo gailestingumą. Žodžiai atspindi vidinį kovos su nuodėme jausmą, žmogaus pripažinimą, kad jis pats yra bejėgis išsigelbėti ir visiškai priklauso nuo Dievo gailestingumo. Kristaus žaizdos čia veikia kaip apsaugos ir atpirkimo simbolis – maldininkas tikisi pasislėpti „žaizdų plyšiuose“, kol praeis Dievo teisingumo rūstybė. Šios maldos gili dvasinė prasmė kviečia tikintį žmogų susitelkti į Jėzaus kančias kaip vienintelį išganymo šaltinį.