Allah yra pagrindinis ir vienintelis Dievas islamo religijoje, kurį musulmonai garbina kaip absoliučią, nekintamą ir visagalią būtybę. Pavadinimas „Allah“ yra arabų kalbos žodis, kuris reiškia „Dievas“ ir yra kilęs iš semitų kalbų šaknų, kurios turi bendrą prasmes „dievas“ arba „deivė“. Islamo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Allah yra vienintelis, be partnerių ir be lygių dievas, kuris sukūrė visatą, reguliuoja ją ir prižiūri viską, kas egzistuoja.
Teologinė pagrindai
Islamo teologijoje Allah yra laikomas absoliučiu ir nepriklausomu dievu. Jis yra ne tik visagalis, bet ir nežinomas ir neprieinamas žmogui tokia forma, kokia jis yra. Musulmonai tiki, kad Allah yra visiškai nepriklausomas nuo žmonių ir jų veiksmų, tačiau jis yra visiškai susijęs su viskuo, kas vyksta pasaulyje. Jis yra nepriklausomas nuo laiko ir vietos, ir todėl yra amžinas ir nemirtingas.
Tawhid, arba Dievo vienybė, yra pagrindinis islamiškas principas, kuris teigia, kad Allah yra vienintelis ir nepasidalijamas. Tai reiškia, kad Allah nėra sudalintas į įvairias dalis, personažus ar aspektus, ir negali būti lyginamas su jokiais kitais dievais ar dievybėmis. Šis principas yra pagrindinis Islamo tikėjimo elementas ir yra pirmasis iš šešių iman (tikėjimo) aspektų, kuriuos turi priimti kiekvienas musulmonas.
Aprašymai Korane
Koranas, šventasis islamo tekstas, pateikia daugybę aprašymų apie Allah, kurie padeda suprasti jo prigimtį ir savybes. Kai kurie iš pagrindinių aprašymų yra šie:
- „Allah yra vienas; Allah yra amžinas ir nepriklausomas. Jis nedaro nieko, kas galėtų būti laikoma klaidinga ar bloga.“ (Koranas 112:1–4)
- „Jis yra tas, kuris mato viską, kas vyksta, ir yra tas, kuris yra visagalis ir viską galintis.“ (Koranas 2:255)
- „Allah yra gailestingas ir maloningas, ir jis siunčia savo malonę tiems, kurie ieško jo atleidimo ir gailestingumo.“ (Koranas 39:53)
Allah ir islamo praktika
Musulmonai praktikuoja savo tikėjimą ir garbina Allah per įvairius ritualus ir praktiką, tokią kaip:
- Šahada (Tikėjimo išpažinimas): Musulmonai kasdien kartoja šią frazę: „La ilaha illallah, Muhammadur rasulullah“ (Nėra dievo, išskyrus Allah, ir Muhammad yra Jo pranašas). Tai yra pirmasis ir pagrindinis islamo tikėjimo teiginys.
- Salah (Malda): Musulmonai atlieka penkias maldas per dieną, kurios yra skirtos garbinti Allah ir išreikšti dėkingumą už Jo malonę.
- Zakat (Labdaros mokestis): Musulmonai privalo skirti dalį savo turto labdarai, kad padėtų tiems, kurie yra nepritekliuje. Šis įsipareigojimas yra ir būdas išreikšti savo dėkingumą Allah.
- Sawm (Pasninkas): Per Ramadano mėnesį musulmonai laikosi pasninko, vengdami maisto ir gėrimų nuo aušros iki saulėlydžio, kaip būdą išreikšti pagarbą Allah ir dvasinį atsinaujinimą.
- Hajj (Pilgrimas): Kiekvienas musulmonas, kuris turi fizinių ir finansinių galimybių, privalo kartą gyvenime atlikti piligrimą į Meką, kuris yra svarbiausias islamo ritualas.
Islamo filosofija ir etiškumas
Islamo filosofija ir etika taip pat yra giliai susiję su Allah garbinimu. Musulmonai tiki, kad Allah yra šaltinis visos moralės ir teisingumo, ir todėl jų elgesys ir veiklos turi būti vadovaujami moralinių ir etikos principų, kurie yra pagrįsti Allah nurodymais ir Koranu.
Musulmonai mano, kad jų gyvenimo tikslas yra gyventi pagal Allah įsakymus ir siekti teisingumo, pagalbos ir gailestingumo. Islamas moko, kad kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus ir bus teisiamas pagal jų sąžiningumą ir ketinimus. Ši etinė sistema pabrėžia sąžiningumą, užuojautą ir bendruomeniškumą.
Istorinė ir Kultūrinė Įtaka
Allah garbinimas turėjo didelę įtaką ne tik religinei praktikai, bet ir kultūrai, mokslui ir menui musulmonų pasaulyje. Islamo kultūra vystėsi įvairiuose regionuose ir suformavo turtingą istorinę ir kultūrinę paveldą. Moksliniai tyrimai, filosofija, architektūra ir menas islamo pasaulyje dažnai buvo įkvėpti religinių principų ir Allah garbinimo.
Islamo auksinė era nuo 7 iki 13 amžiaus buvo laikotarpis, kai musulmonų pasaulyje klestėjo dideli moksliniai ir kultūriniai pasiekimai. Didelės įtakos turėjo mokslininkai ir filosofai, kurie dirbo ir kūrė remdamiesi savo religine praktika ir tikėjimu Allah.
Allah yra vienintelis ir visagalis Dievas islamo religijoje, simbolizuojantis vienybę, teisingumą ir gailestingumą. Jo įtaka religinei praktikai, etikai ir kultūrai yra didžiulė, o jo garbinimas yra pagrindinė islamo religijos dalis. Musulmonai stengiasi gyventi pagal jo įsakymus ir siekti moralinės bei dvasinės tobulėjimo. Allah yra visų musulmonų gyvenimo ir tikėjimo centras, ir jo įtaka yra matoma tiek religiniuose ritualuose, tiek kasdieniniame gyvenime.
Štai keli tekstai ir citatos, susiję su Allah, iš islamo šventųjų raštų ir literatūros:
1. Koranas – šventasis islamo tekstas
Koranas yra pagrindinis islamo tekstas, kuris dažnai cituojamas ir naudojamas norint suprasti, kaip musulmonai garbina Allah ir kokie yra Jo nurodymai. Štai kelios svarbios citatos iš Korano, kurios pabrėžia Allah prigimtį ir savybes:
- Koranas 2:255 (Ait al-Kursi):
„Allah! Nėra dievo, išskyrus Jį, Gyvas ir Amžinas. Niekas Jo nesuvokia, jis yra virš visko ir nepalieka jokio likimo be dėmesio. Jam priklauso visa, kas yra danguje ir žemėje. Kas gali užstoti Jį, jei Jis neprašo? Jis žino, kas buvo prieš juos ir kas bus po jų. Ir jie nesugeba apimti Jo žinių, išskyrus tai, ką Jis nori.“ - Koranas 112:1-4 (Sura al-Ikhlas):
„Sakyk: ‘Jis yra Allah, Vienas. Allah yra Amžinas ir nepriklausomas. Jis nesigimė ir nebuvo gimęs, ir nieko Jam nėra lygus.’“ - Koranas 39:53:
„Sakyk: ‘O mano tarnai, kurie įsitikinote savo pačių nuodėmėmis, nesikratykite Allah malonės. Allah tikrai atleidžia nuodėmes visiems, išskyrus tuos, kurie miršta, nesuskaičiavę nuodėmių ir netikėjo, kad jis gali juos atleisti.’“
2. Hadis – Pranašo Muchamedo žodžiai
Hadis yra antrinis islamo šaltinis, sudarytas iš Pranašo Muhammad pasakojimų ir pamokymų. Šie tekstai dažnai suteikia papildomą kontekstą, kaip musulmonai supranta Allah ir Jo norus:
- Hadis iš Sahih al-Bukhari:
„Allah sako: ‘Aš esu tai, ką mano tarnas mano, ir aš esu su juo, kai jis mane prisimena. Jei jis mane prisimena savo širdyje, aš prisiminsiu jį savo širdyje; jei jis mane prisimena prieš kitus, aš prisiminsiu jį prieš kitus. Jei jis mane prisimena vienas, aš būsiu su juo.’“ - Hadis iš Sahih Muslim:
„Allah turi devynis devynis šimtus devyniasdešimt devynis vardus. Kas juos išmoks ir naudos, bus įrašytas į rojų.“
3. Islamo šventieji tekstai ir literatūra
Be Korano ir Hadiso, islamo literatūroje ir komentaruose taip pat galima rasti daugybę tekstų apie Allah. Šie tekstai paprastai nagrinėja Jo savybes, teisingumą, malonę ir kitus aspektus.
- Rumi – „Masnavi“:
„Nei žemės, nei dangaus, nei tamsos, nei šviesos nėra. Tik Jis – Dievas, ir visi dalykai sklinda iš Jo šviesos. Visi keliai veda pas Jį, ir visos mintys grįžta atgal į Jį.“ - Al-Ghazali – „Ihya Ulum al-Din“ (Religinių Mokslų Atgimimas):
„Allah yra viso, kas yra, ir viso, kas bus, Šaltinis. Jo valia yra visur, ir Jis kontroliuoja kiekvieną aspektą gyvenime. Kai atskleidžiame Jo troškimus ir veikiame pagal Jį, mūsų dvasinis kelias tampa aiškesnis.“
4. Islamo filosofija ir mąstytojai
Islamo filosofai ir mąstytojai dažnai kalbėjo apie Allah ir Jo prigimtį, bandydami suprasti, kaip Jo savybės atsispindi pasaulyje ir žmonių gyvenime.
- Ibn Sina (Avicena) – „Šešios filosofinės knygos“:
„Allah yra absoliuti būtinybė, iš kurios viskas atsiranda. Jis yra pirmas ir paskutinis, pirmas priežastis ir paskutinis tikslas. Visos kūrinijos ir jų tvarka kyla iš Jo, o Jo prigimtis yra nepasiekiama ir visiškai skirtinga nuo bet kokios žmogaus patirties.“ - Ibn Rushd (Averroes) – „Teologijos komentarai“:
„Allah yra ne tik aukščiausia būtybė, bet ir absoliutus intelektas, kuris suteikia tvarką visiems dalykams. Jo išmintis yra visur, ir mūsų bandymas suprasti Jį yra kelias į dvasinį augimą ir pažinimą.“
Šie tekstai ir citatos atspindi, kaip Allah yra suvokiamas ir garbinamas islamo tradicijoje, ir kaip Jo savybės bei įtaka yra aprašoma įvairiuose šaltiniuose. Allah yra ne tik Dievas, bet ir dvasinis vadovas, kurio dėka musulmonai siekia gyventi dorai ir pagal religinius principus.