Vesak, dar žinoma kaip Budos diena, yra viena svarbiausių budizmo švenčių, kuri pažymi tris reikšmingus įvykius Budos Šakjamunio (Siddhartha Gautama) gyvenime – jo gimimą, nušvitimą ir mirtį (parinirvana). Ši šventė švenčiama pavasario metu, per pilnatį, dažniausiai balandžio arba gegužės mėnesiais, priklausomai nuo mėnulio kalendoriaus. Vesak yra ypatinga ne tik kaip džiaugsminga šventė, bet ir kaip dvasinio apmąstymo, dėkingumo bei atsidavimo laikas viso pasaulio budistų bendruomenėms.
Budizmo kalendorius, kaip ir daugelis kitų Rytų religijų, seka mėnulio ciklus. Vesak data apskaičiuojama atsižvelgiant į pilnatį, kuri įvyksta ketvirtąjį mėnesį pagal mėnulio kalendorių, vadinamą Vaishakha mėnesiu (tai ir yra pavadinimo „Vesak“ kilmė). Šis mėnuo atitinka maždaug balandžio-gegužės laikotarpį Grigaliaus kalendoriuje.
Skirtingos budistinės šalys ir tradicijos gali švęsti Vesak šiek tiek skirtingomis dienomis, nes data gali skirtis priklausomai nuo vietinių mėnulio stebėjimo tradicijų ar skaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, tokiose kaip Šri Lanka, Tailandas ir Mianmaras, šventė oficialiai paskelbiama pagal nacionalinį mėnulio kalendorių, o kitose, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kinijoje, Vesak gali būti švenčiama kitą dieną.
Pagrindinis principas yra šventės šventimas tuo metu, kai įvyksta pilnatis Vaishakha mėnesį, nes tikima, kad būtent šią dieną įvyko Budos gimimas, nušvitimas ir mirtis (parinirvana).
Šventės pavadinimas Vesak kilęs iš „Vaishakha“ – mėnulio mėnesio, kai, pagal budistų tradiciją, Budos gyvenime įvyko trys svarbiausi įvykiai. Tikima, kad Buda gimė, nušvito ir pasiekė parinirvaną tą pačią dieną skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Šie įvykiai yra pagrindiniai budizmo elementai, atspindintys Budos mokymų esmę: gimimas į žemišką gyvenimą, nušvitimo siekis per dvasinį tobulėjimą ir mirties įveikimas pasiekus išsilaisvinimą iš samsaros – atgimimo ciklo.
Budos gimimas yra švenčiamas kaip džiaugsmingas momentas, kai pasauliui buvo atnešta šviesa ir išmintis. Pasak budistinės tradicijos, Siddhartha Gautama gimė karališkoje šeimoje Lumbinio mieste, dabartinėje Nepalo teritorijoje, maždaug VI a. prieš mūsų erą. Jo gimimas buvo laikomas ypatingu, nes iš karto po gimimo jis padarė septynis žingsnius ir paskelbė, kad atėjo tam, jog atneštų žmonėms išgelbėjimą nuo kančių. Šis įvykis simbolizuoja jo būsimą vaidmenį kaip Mokytojo, kuris atves žmones į nušvitimą.
Kitas svarbus Vesak aspektas yra Budos nušvitimas. Buda pasiekė nušvitimą 35 metų amžiaus po ilgo dvasinio ieškojimo ir meditacijos Bodh Gaja mieste, Indijoje. Sėdėdamas po Bodhi medžiu, Buda gavo galutinį suvokimą apie žmogaus egzistenciją ir pasiekė išsilaisvinimą iš samsaros rato. Tai buvo momentas, kai jis suprato keturias taurios tiesas apie kančias ir jų priežastis, ir atrado aštuonialypį kelią – dvasinį vedimą, kaip įveikti kančią ir pasiekti nirvaną. Nušvitimas Vesak šventės metu primena budistams apie jų asmeninį dvasinį kelią, siekį atsikratyti prisirišimų ir pasiekti vidinę ramybę.
Trečias reikšmingas Vesak šventės elementas – Budos mirtis, arba parinirvana. Manoma, kad Buda mirė 80 metų amžiaus Kusi Nagar mieste, Indijoje, kai jis visiškai atsiskyrė nuo samsaros ciklo ir pasiekė galutinį išsilaisvinimą – parinirvaną. Budos mirtis Vesak šventės metu prisimenama kaip Budos pavyzdys apie neišvengiamą gyvenimo pabaigą ir galimybę pasiekti nirvaną, jei laikomasi Budos mokymų. Tai yra dvasinės transformacijos simbolis, kuris budistams primena, kad jų tikslas yra pasiekti tą pačią laisvės būseną.
Vesak šventė apima daugybę įvairių praktikų, kurių tikslas yra atspindėti Budos mokymus ir dvasinius siekius. Šią dieną budistai renkasi į šventyklas, kur jie atlieka meditacijas, klausosi pamokslų apie Budos gyvenimą ir mokymus, atnašauja maistą bei gėles kaip simbolinius aukojimus Budai. Šventės metu taip pat vyksta labdaringos veiklos, kuriomis siekiama padėti vargstantiems, ligoniams ar silpniems visuomenės nariams, taip skatinant dosnumą ir gailestingumą, kurie yra svarbiausi Budos mokymo principai.
Vesak šventė taip pat yra laikas, kai daugelis budistų pasirenka laikytis moralinių priesakų, tokių kaip atsisakymas nuo mėsos valgymo ar tam tikrų pramogų, susilaikymas nuo pykčio ar neigiamų emocijų. Šie įsipareigojimai padeda budistams stiprinti savo dvasinį tobulėjimą ir gilinti savo supratimą apie Budos mokymus.
Nors Vesak yra viso pasaulio budistų šventė, jos šventimo tradicijos gali skirtis priklausomai nuo šalies ar budistinės mokyklos. Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Šri Lanka, Tailandas ar Mianmaras, šventės metu vyksta didžiulės procesijos, šventyklos puošiamos spalvingomis lemputėmis ir vėliavomis, o žmonės dalyvauja įvairiuose religiniuose renginiuose. Kitose vietose, pavyzdžiui, Kinijoje ar Japonijoje, Vesak taip pat gali būti pažymima su skirtingomis kultūrinėmis išraiškomis, tačiau pagrindinis šventės dėmesys lieka Budos mokymų esmėje – dvasiniame atsinaujinime ir užuojautoje kitiems.
Vesak simbolizuoja Budos nušvitimą, jo pamokas apie kančių pabaigą ir vidinės ramybės siekį. Tai laikas, kai tikintieji apmąsto savo dvasinį kelią ir stengiasi sekti Budos pavyzdžiu kasdieniame gyvenime, siekdami nušvitimo ir galutinės išsilaisvinimo būsenos.