Vargonai, gauskite, aleliuja,
ir, chorai, skelbkit džiaugsmo šventę, aleliuja!
Ir tu, širdie, tiek daug iškentus, aleliuja,
šią Dievo pergalę pasveikink, aleliuja!
Štai uolos dreba, aleliuja,
mirtis be žado lenkias Kristui, aleliuja!
Sargai pakelt akių nedrįsta, aleliuja,
jo pergalė kaip saulė teka, aleliuja!
Suskambo giesmės, aleliuja,
ir būgnai dunda: prisikėlė, aleliuja!
Ir vėliavos plazdena vėlai, aleliuja.
Garbė per amžius Dievo Sūnui, aleliuja!
Ši giesmė išreiškia didžiulį džiaugsmą ir pergalės jausmą, susijusį su Kristaus prisikėlimu. Pirmoje strofą raginama naudoti visus muzikinius įrankius ir džiaugsmo išraiškas, kad būtų išreikšta džiaugsmo ir šventės nuotaika. Antra strofą apibūdina gamtos ir dangaus reakcijas į Kristaus pergalę, pabrėžiant Kristaus galybę ir mirties pralaimėjimą. Trečioje strofą akcentuojamas džiaugsmo skambesys ir garbės išraiška, kurią pergalė atneša, kartu su vėliavų plazdėjimu ir amžina garbe Dievo Sūnui. Giesmė yra galingas džiaugsmo ir pergalės šventimo išraiškos būdas.