Istorija iš Išėjimo knygos aprašo, kaip Dievas dykumoje aprūpino izraelitus maistu ir vandeniu po jų išėjimo iš Egipto, tačiau jie vis tiek nuolat skundėsi ir nepasitikėjo Dievo aprūpinimu. Istorija simbolizuoja žmogaus nepasitenkinimą ir abejonę Dievo gailestingumu, net po daugelio jo stebuklų. Palyginimas su Jėzaus pasakymu prie šulinio moteriai iš Jono evangelijos atskleidžia dvasinį troškimą, kurį gali numalšinti tik Kristus, kuris yra „gyvasis vanduo“.
Citatos iš Biblijos:
1. Vandens trūkumas dykumoje (Išėjimo 17:1-6)
„Visa izraelitų bendruomenė, vadovaudamasi Viešpaties nurodymais, pajudėjo iš Sin dykumos, keliaudama nuo vienos stovyklos prie kitos. Jie apsistojo Refidime, bet ten nebuvo vandens, kurį žmonės galėtų gerti. Tada jie priekaištavo Mozei, sakydami: „Duok mums vandens atsigerti!“ Mozė atsakė: „Kam jūs priekaištaujate man? Kodėl gundote Viešpatį?“ Bet žmonės buvo ištroškę ir toliau murmėjo prieš Mozę, sakydami: „Kodėl gi mus išvedei iš Egipto? Ar kad mus, mūsų vaikus ir mūsų gyvulius numarintum troškuliu?“
Viešpats tarė Mozei: „Eik prieš žmones, pasiimk keletą izraelitų vyresniųjų ir pasiimk rankoje savo lazdą, kuria smūgiavai į Nilą, ir eik. Aš stovėsiu priešais tave prie Uolos Horebe. Tu smogsi į uolą, ir iš jos ištekės vanduo, kad žmonės galėtų gerti.“ Mozė taip padarė izraelitų vyresniųjų akivaizdoje.“
2. Gyvasis vanduo (Jono 4:13-14)
„Jėzus jai atsakė: „Kiekvienas, kuris geria šį vandenį, vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį aš jam duosiu, niekada nebetrokš. Vanduo, kurį aš duosiu, taps jame versme, trykštančia į amžinąjį gyvenimą.”
Istorijos Prasmė:
- Dievo aprūpinimas: Išėjimo istorija rodo, kaip Dievas nuolat aprūpino izraelitus dykumoje, net kai jie nepasitikėjo Juo ir murdėsi. Nepaisant stebuklų – manos ir vandens iš uolos – jie vis tiek abejojo Dievo gerumu.
- Dvasinis troškulys: Jėzaus pokalbyje su samariečių moterimi prie šulinio Kristus atskleidžia gilesnę dvasinio troškulio prasmę. Fiziniai ištekliai, tokie kaip vanduo, yra laikini, bet Jėzus siūlo „gyvąjį vandenį“, kuris amžinai numalšina dvasinį troškulį ir suteikia amžinąjį gyvenimą.
- Simbolinis vanduo: Vanduo Biblijoje dažnai yra naudojamas kaip simbolis Dievo gyvybės ir palaimos. Iš uolos tekantis vanduo dykumoje atspindi Dievo malonę, o Jėzaus „gyvasis vanduo“ reiškia amžiną išganymą ir dvasinę pilnatvę, kurią gali suteikti tik Jėzus.
Ši istorija moko, kad žmogaus fiziniai poreikiai gali būti patenkinti laikinai, bet tik Kristus gali suteikti tikrąją dvasinę ramybę ir amžinąjį gyvenimą, kuris amžinai numalšina troškulį.