Užtarėjos cerkvė ant Vydubyčio kalno, dar vadinama Pokrovo cerkve, yra viena iš svarbiausių ir istorinių stačiatikių šventovių Kyjive, Ukrainoje. Ši cerkvė išsiskiria savo unikaliu istoriniu kontekstu, architektūra bei simboline reikšme Kyjivo ir Ukrainos dvasiniame gyvenime.
Užtarėjos cerkvė buvo pastatyta Vydubyčio vienuolyno teritorijoje, kuriame iki šiol yra išlikę keli viduramžių pastatai. Vydubyčio vienuolynas buvo įkurtas XI amžiuje Kyjivo didžiojo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Vsevolodo valdžioje. Pats vienuolynas buvo svarbi dvasinė ir kultūrinė institucija Kijevo Rusioje, o vėliau tapo viena pagrindinių religinių vietų Ukrainos stačiatikybės istorijoje.
Pokrovo cerkvė ant Vydubyčio kalno buvo pastatyta XVIII amžiuje, maždaug 1766 metais, po Petro I reformų, kai Kyjivo bažnyčios atsigavo po ilgų politinių ir religinių sukrėtimų. Šventovė buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Globos šventei, kuri yra žinoma kaip Pokrov – itin svarbi šventė stačiatikių tradicijoje, simbolizuojanti Dievo Motinos apsaugą ir globą tikintiesiems. Ceremonijos ir maldos, susijusios su šia švente, buvo itin populiarios Kyjive, o Užtarėjos cerkvė tapo pagrindiniu tokio pamaldumo centru.
Vieta, kurioje yra cerkvė, – Vydubyčio kalnas – turi ypatingą religinę ir istorinę reikšmę. Šis kalnas buvo svarbi dvasinė vieta nuo pagonybės laikų, o Vydubyčio vienuolyno ir cerkvės įkūrimas tęsė šios vietos dvasinį paveldą. Vydubyčio rajonas buvo svarbus Kyjivo centre, šalia Dniepro upės, ir turėjo strategiškai reikšmingą vaidmenį Kyjivo gyvenime.
Architektūriškai Užtarėjos cerkvė yra nuostabus Ukrainos baroko stiliaus pavyzdys. Šis architektūros stilius, išsiskiriantis elegantiškais dekoratyviais elementais ir puošniais kupolais, būdingais stačiatikių bažnyčioms, tapo pagrindiniu Ukrainos baroko epochos akcentu. Ceremonijų ir maldų metu cerkvės vidus spinduliuoja ypatingą šventiškumą, o jos ikonostasas yra išpuoštas sudėtingomis detalėmis, būdingomis to meto dvasinei ir meninei kūrybai.
Cerkvė taip pat yra susijusi su svarbiais istorijos įvykiais ir asmenybėmis. Viena iš jų – žymus ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka, kuris lankėsi Vydubyčio vienuolyne ir, įkvėptas šios šventovės, savo kūriniuose aprašė jos religinę ir kultūrinę reikšmę. Ševčenka ypatingai pabrėžė cerkvės ir vienuolyno grožį, jų simbolinį ryšį su Ukrainos dvasiniu atgimimu bei kultūros paveldą.
Užtarėjos cerkvė ant Vydubyčio kalno išliko gyvu Kyjivo dvasiniu centru per daugelį šimtmečių. Nors cerkvė ir vienuolynas patyrė įvairius sukrėtimus per istorinius įvykius, įskaitant karus ir politines reformas, šventovė išliko svarbiu tikėjimo ir pasipriešinimo simboliu. Šiandien ji yra ne tik dvasinis paminklas, bet ir istorinis kultūros paveldo objektas, pritraukiantis piligrimus ir turistus iš visos Ukrainos ir užsienio.
Užtarėjos cerkvė ant Vydubyčio kalno yra ne tik dvasinis stačiatikių šventovės pavyzdys, bet ir kultūrinės atminties dalis, kuri jungia senovės Kyjivo istoriją su dabartine Ukrainos dvasine ir kultūrine tradicija.