Trys Karaliai, arba Viešpaties Apsireiškimo šventė, švenčiama sausio 6 dieną, yra viena svarbiausių krikščionių švenčių, mininčių išminčių apsilankymą pas kūdikį Jėzų. Tai diena, kai pagal Evangeliją trys išminčiai iš Rytų, sekdami žvaigždę, atkeliavo į Betliejų pagerbti gimusio Jėzaus kaip Mesijo ir padovanojo jam simbolines dovanas – auksą, smilkalus ir miros. Ši šventė krikščioniškoje tradicijoje simbolizuoja Dievo apsireiškimą ne tik žydams, bet ir visam pasauliui, įskaitant pagonis, nes išminčiai buvo ne žydai, o pagonys iš tolimų kraštų.
Trys Karaliai dažnai vadinami ir Rytų išminčiais ar magais, o jų vardai, kaip teigia tradicija, yra Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras. Šie vardai nėra paminėti Biblijoje, bet buvo priskirti vėlesnėse krikščioniškose tradicijose. Išminčiai atkeliavo sekdami švytinčią Betliejaus žvaigždę, kuri vedė juos link kūdikio Jėzaus. Jie atnešė jam tris dovanas, kurios turi gilią simbolinę prasmę: auksą – kaip Karaliui, smilkalus – kaip Dievui, ir mirą – kaip žmogui, kuris kentės ir mirs.
Šventė pabrėžia Dievo apsireiškimą žmonijai per Jėzaus gimimą. Tai yra Kristaus atskleidimo pasauliui šventė, kai Jėzus buvo pripažintas ne tik žydų, bet ir kitų tautų išganytoju. Išminčių kelionė ir jų nusilenkimas kūdikėliui Jėzui simbolizuoja, kad Jėzus yra visų tautų ir viso pasaulio karalius bei Išganytojas. Todėl ši šventė pabrėžia krikščionybės visuotinę žinią, kuri skirta ne tik žydams, bet ir visoms pasaulio tautoms.
Evangelijoje pagal Matą išminčių apsilankymas aprašomas taip:
Mato evangelija 2:1-2, 9-11
„Kai Jėzus gimė Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo laikais, štai atėjo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: ‘Kur yra gimusis žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.’ […] Žvaigždė, kurią jie matė rytuose, ėjo pirma jų, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Pamatę žvaigždę, jie labai džiaugėsi. Įėję į namus, rado kūdikį su motina Marija, parpuolę pagarbino jį ir, atidarę savo lobius, atnešė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.“
Ši ištrauka puikiai atspindi Trijų Karalių simboliką, atskleidžiančią Kristaus, kaip pasaulio Karaliaus, pažinimą ir pagarbinimą išminčių akivaizdoje.
Lietuvoje sausio 6-oji, Trijų Karalių šventė, yra tradiciškai susijusi su šv. Kalėdų laikotarpio užbaigimu. Šią dieną nuo eglučių nuimami papuošimai, o krikščionys bažnyčiose meldžiasi už šeimų vienybę ir palaimą. Kai kuriose vietovėse vyksta tradicinės eisenos, kuriose žmonės persirengia Trijų Karalių simboliais – Kasparu, Merkelu ir Baltazaru. Šventės metu taip pat šventinami namai – ant durų užrašomos raidės „K+M+B“ (Kasparas, Merkelis, Baltazaras) arba „C+M+B“, kas gali reikšti lotynišką frazę Christus Mansionem Benedicat, reiškiančią „Tegu Kristus palaimina šiuos namus“.
Simbolinis Trijų Karalių vizitas į Betliejų rodo, kad Kristus atėjo visiems – tiek paprastiems piemenims, tiek išminčiams iš tolimų kraštų. Tai šventė, kviečianti tikinčiuosius apmąstyti savo tikėjimo kelionę ir tai, kaip jie priima Kristų savo gyvenime.
Kasmet per Trijų Karalių šventę, sausio 6 dieną, daugelis katalikų tradiciškai virš savo durų kreida užrašo tris raides – „K+M+B“. Šios raidės siejamos su Trijų Karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – vardais. Tačiau raidžių prasmė neapsiriboja vien jų vardais. Jos taip pat turi gilią religinę reikšmę, nes „K+M+B“ gali būti suprantama kaip lotyniška frazė „Christus Mansionem Benedicat“, reiškianti „Tegu Kristus palaimina šiuos namus“.
Simbolinis užrašas yra prašymas Dievo palaimos namams ir jų gyventojams ateinančiais metais. Tai ne tik pagerbimas Trijų Karalių, bet ir priminimas apie jų kelionę į Betliejų, kur jie pagarbino gimusį Jėzų. Trijų Karalių dovanos – auksas, smilkalai ir mira – simbolizuoja Jėzaus karališkumą, dieviškumą ir kančią, o užrašas virš durų yra kaip malda už šeimos, gyvenančios tuose namuose, apsaugą, sveikatą ir klestėjimą.
Kartu su raidėmis dažnai užrašomi ir einamųjų metų skaičiai. Pavyzdžiui, 2024 m. užrašas atrodytų taip: „20 + K + M + B + 24“. Tai reiškia, kad Dievo palaima yra prašoma būtent tiems metams. Kreidos pašventinimas bažnyčioje ir vėlesnis rašymas virš durų taip pat simbolizuoja Kristaus šviesą, kuri apsaugo nuo blogio ir negerovių.
Raidės taip pat primena tikintiesiems, kad jų namai turi būti Dievo buveinė, vieta, kur vyrauja tikėjimas, meilė ir vienybė. Tai kvietimas įsipareigoti gyventi pagal krikščioniškas vertybes ir prašymas Kristaus, kad Jis saugotų ir vestų tuos, kurie gyvena po tomis durimis.
Šis paprotys yra ne tik graži ir simbolinė tradicija, bet ir gilus dvasinis gestas, skirtas prašyti Viešpaties palaimos bei apsaugos šeimai ir namams.