O Jėzau, dangiškasis gydytojau, prisimink tą išsekimą, sumušimus ir sopulius, kuriuos, pakeltas ant aukšto kryžiaus skersinio, kentėjai visuose savo sudraskytuose sąnariuose. Nė vienas jų nepasiliko savo vietoje, todėl nėra skausmo, panašaus į Tavo skausmą. Nuo kojų pėdų ligi viršugalvio Tavyje nebuvo sveikos vietos, tačiau, pamiršęs visus skausmus, meilingai prašei Tėvą už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“.
Dėl šio gailestingumo ir tų kančių atminimo suteik, kad šios karčiausios Tavo kančios prisiminimas taptų visų mano nuodėmių atleidimu. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija.