Trečiasis Dievo įsakymas, kuris skelbia „Švęsk sekmadienį“ (Išėjimo 20:8), yra Dievo kvietimas skirti vieną dieną iš septynių poilsiui ir dvasinei atgaivai. Šis įsakymas remiasi sukūrimo istorija, kai Dievas per šešias dienas sukūrė pasaulį, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl žmogus kviečiamas sekti šiuo pavyzdžiu ir skirti laiką Dievui, maldai, apmąstymui bei bendravimui su artimaisiais.
Biblijoje randame, kad Dievas ypatingai pabrėžia šią poilsio dieną: „Atsimink sabato dieną, kad ją šventai laikytum. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena – sabatas, Viešpaties, tavo Dievo, diena“ (Išėjimo 20:8-10). Izraelio tautai ši diena buvo sabatas – poilsio diena, skirta ne tik fiziniam atsipalaidavimui, bet ir Dievo garbinimui. Krikščionybėje sekmadienis tapo šventa diena po to, kai Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių pirmąją savaitės dieną – sekmadienį.
Šis įsakymas turi gilią prasmę, nes jis ne tik ragina pailsėti, bet ir skatina atkurti dvasinį ryšį su Dievu. Tai yra diena, kai žmogus gali atidėti kasdienius rūpesčius ir sutelkti dėmesį į tai, kas tikra ir amžina. Tai laikas švęsti Viešpatį, dėkoti už Jo suteiktas malones ir iš naujo suvokti gyvenimo prasmę.
Svarbu laikytis šio įsakymo dėl kelių priežasčių:
- Dievo garbinimas: Sekmadienis skirtas garbinti Dievą, prisiminti Jo kūrimą, taip pat atsiminti Jėzaus prisikėlimą, kuris yra krikščioniškosios tikėjimo šerdis. Apaštalas Paulius Laiške kolosiečiams rašo: „Tad niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, ar dėl kokios nors šventės, jaunaties ar sabato dienos“ (Kolosiečiams 2:16). Tai rodo, kad Dievas duoda žmogui laisvę švęsti sekmadienį garbinant Jį ir šlovinant dvasinėje bendrystėje.
- Poilsis: Fizinis ir dvasinis poilsis yra esminis žmogaus gerovės komponentas. Sekmadienio šventimas primena, kad žmogus nėra tik darbo mašina, bet Dievo kūrinys, kuriam reikalingas poilsis ir atgaiva. Jėzus pats sakė: „Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui“ (Morkaus 2:27), nurodydamas, kad poilsio diena yra dovana, skirta žmogaus gerovei.
- Bendruomeniškumas: Sekmadienio šventimas taip pat skatina bendruomeniškumą. Tai laikas, kai tikintieji susirenka bendrai maldai, šlovinimui ir šventimui. Dalyvavimas Mišiose ar kitose bendruomeninėse apeigose stiprina tikėjimą ir vienybę tarp žmonių. Laiške žydams esame raginami: „Nepalikime savo susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę daryti, bet drąsinkime vieni kitus“ (Žydams 10:25). Tai parodo, kaip svarbu rinktis bendrai maldai ir šventimui.
Jei šio įsakymo nesilaikoma, žmogus gali patirti tiek dvasinių, tiek fizinių pasekmių:
- Dvasinis atšalimas: Nesilaikant sekmadienio šventimo, prarandamas glaudus ryšys su Dievu. Be reguliaraus laiko maldai ir bendravimui su Dievu, žmogaus dvasinis gyvenimas gali tapti blankus ir prarasti gyvybingumą.
- Nuovargis ir įtampa: Darbas be poilsio gali sukelti fizinį ir emocinį perdegimą. Dievas, kuris yra Kūrėjas, gerai žino žmogaus ribas ir suteikia poilsio dieną ne tik dvasinei atgaivai, bet ir fizinei sveikatai atkurti.
- Dvasinė bausmė: Biblijoje aiškiai pabrėžiama, kad nepagarba sabatui ar šventai dienai yra nuodėmė. Senajame Testamente Dievas griežtai įspėja apie šios dienos šventumo pažeidimą. Nors šiandien tokios bausmės nėra tiesiogiai įgyvendinamos, dvasinis atitolimas gali būti viena iš pasekmių.
Laikydamiesi trečiojo įsakymo, mes ne tik garbiname Dievą, bet ir suteikiame sau galimybę atsigauti, augti dvasioje ir sustiprinti bendruomeninius ryšius.