Traktatas „Apie Įsikūnijimą“ („De Incarnatione Verbi Dei“), kurį parašė šv. Atanazas Aleksandrietis, yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės teologinių šedevrų. Šis kūrinys apibūdina Kristaus įsikūnijimo slėpinį ir jo reikšmę žmonijos išganymo istorijoje. Parašytas IV amžiuje, šis traktatas buvo atsakas į ariánų ereziją, kuri neigė Kristaus dievystę. Šv. Atanazas ne tik apgynė ortodoksinį tikėjimą, bet ir pateikė teologinę analizę, kuri tapo pamatine visos Bažnyčios mokymui apie Kristaus įsikūnijimą.
Traktato centre yra Kristaus kaip Dievo Žodžio įsikūnijimas ir tai, ką jis reiškia žmonijai. Šv. Atanazas pabrėžia, kad Kristus, būdamas Dievo Žodis, tapo žmogumi, kad atkurtų žmonijos prarastą santykį su Dievu. Jis rašo: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus galėtų tapti dievišku“. Ši mintis išreiškia pagrindinį krikščioniškos teologijos principą – Kristaus įsikūnijimas buvo būtinas tam, kad žmogus galėtų būti išgelbėtas nuo nuodėmės ir mirties.
Traktatas pabrėžia, kad įsikūnijimas nėra tik teologinė idėja, bet realus Dievo veikimas istorijoje. Kristus, tapdamas žmogumi, prisiėmė žmonijos kūną ir sielą, kad atitaisytų Adomo padarytą nuodėmę. Šv. Atanazas aiškina, kad Adomo nuodėmė atnešė žmonijai mirtį ir atskyrimą nuo Dievo. Vienintelis būdas išvaduoti žmoniją buvo Dievo įsikūnijimas, kuris atnešė naują gyvenimą. Jis rašo: „Žmogus, kuris buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, tapo beformis ir mirtingas, tačiau Dievo Žodis, tapęs kūnu, atkūrė žmogų ir grąžino jam jo pirmapradį grožį.“
Šv. Atanazas traktate nagrinėja ir įsikūnijimo svarbą kūrinijai. Jis teigia, kad Kristaus įsikūnijimas nėra tik atpirkimo aktas, bet ir visos kūrinijos atnaujinimas. Per Kristų Dievas atnaujina ne tik žmogų, bet ir visą pasaulį. Šis mokymas pabrėžia, kad įsikūnijimas nėra vien tik asmeninė žmogaus išganymo istorija, bet ir kosminis Dievo darbas, kuris paliečia visą kūriniją.
Svarbi traktato tema yra Kristaus mirtis ir prisikėlimas. Šv. Atanazas aiškina, kad Kristus, prisiėmęs žmogaus kūną, prisiėmė ir jo mirtį, kad ją nugalėtų. Jo mirtis ant kryžiaus nėra pralaimėjimas, bet pergalė, nes per ją buvo sunaikinta mirties galia. Prisikėlimas tampa patvirtinimu, kad Kristus yra ne tik žmogus, bet ir Dievas, kuris turi galią nugalėti mirtį. Šv. Atanazas rašo: „Mirtis nebegali viešpatauti tiems, kurie yra Kristuje, nes Kristus, prisikėlęs iš numirusių, atvėrė kelią amžinajam gyvenimui.“
Traktatas pabrėžia, kad įsikūnijimas yra dovanotas tikėjimu priimti. Žmonija kviečiama atsakyti į Dievo meilę, atsiveriant Jo veikimui per Kristų. Tai nėra tik teorinis mokymas, bet kvietimas gyventi pagal Kristaus įsakymus, dalyvaujant Jo atneštoje malonėje. Šv. Atanazas ragina tikinčiuosius būti dėkingiems už Dievo meilę ir nesiliauti žavėtis įsikūnijimo slėpiniu, kuris pranoksta žmogaus suvokimą.
„Apie Įsikūnijimą“ taip pat yra poleminis kūrinys, ginantis Kristaus dievystę prieš ariánų mokymą. Ariánai teigė, kad Kristus yra tik sukurtas Dievo tvarinys ir neturi tikros dieviškosios prigimties. Šv. Atanazas atsako, kad tik Dievo Žodis, kuris yra lygus Tėvui, galėjo atpirkti žmoniją. Jis rašo: „Jei Kristus nebūtų Dievas, Jo auka negalėtų būti veiksminga, nes tik Dievas turi galią išgelbėti.“
Šis traktatas yra ne tik teologinis argumentas, bet ir kvietimas į gilų tikėjimo apmąstymą. Jis ragina kiekvieną tikintįjį suvokti įsikūnijimo svarbą savo gyvenime ir kasdienybėje. Kristus, tapęs žmogumi, atvėrė kelią žmonijai į Dievo karalystę. Šis slėpinys skatina ne tik tikėti, bet ir atsiliepti į Dievo kvietimą mylėti, atgailauti ir gyventi pagal Evangeliją.
Traktatas „Apie Įsikūnijimą“ išlieka aktualus ir šiandien, nes jame pateikiamos tiesos yra pamatinės krikščionių tikėjimui. Jis moko, kad įsikūnijimas nėra tik praeities įvykis, bet realybė, kuri veikia ir šiandien, kviesdama kiekvieną tikintįjį į asmeninį santykį su Kristumi. Šv. Atanazas savo raštu paliko ne tik doktrinos pagrindą, bet ir dvasinį kelią, vedantį į gilesnį Dievo pažinimą ir artumą.
Keletas citatų iš šv. Atanazo traktato „Apie Įsikūnijimą“ (De Incarnatione Verbi Dei):
- Apie Dievo Žodžio įsikūnijimo tikslą: „Dievas tapo žmogumi, kad mes taptume dieviškais.“
Mintis pabrėžia Kristaus įsikūnijimo tikslą – sugrąžinti žmoniją į bendrystę su Dievu, suteikiant žmonėms dalį Jo dieviškosios prigimties. Tai garsus šv. Atanazo teiginys, kuris apibendrina visą įsikūnijimo slėpinio esmę. - Apie kūrinijos atkūrimą per įsikūnijimą: „Kadangi Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų, visatos Kūrėjas savo veikimu perkeičia ir atnaujina visą kūriniją.“
Šv. Atanazas čia kalba apie tai, kad Dievo įsikūnijimas nėra tik žmonijos išgelbėjimo aktas, bet ir visos kūrinijos atnaujinimas bei sugrąžinimas į pirmapradį grožį. - Apie mirties nugalėjimą: „Dievo Žodis prisiėmė kūną tam, kad sunaikintų mirties valdžią, įsigalėjusią dėl nuodėmės, ir per prisikėlimą sugrąžintų žmonėms gyvenimą.“
Ištrauka aiškina, kodėl įsikūnijimas buvo būtinas – tik Kristus galėjo išvaduoti žmoniją iš nuodėmės ir mirties vergijos. - Apie Kristaus žmogiškumo ir dieviškumo sąjungą: „Vienintelis Žodis, likdamas toks, koks buvo, tapo tuo, kuo nebuvęs – žmogumi. Jis nepaliko dieviškumo, tačiau savo noru prisiėmė žmogiškumą.“
Čia šv. Atanazas pabrėžia, kad Kristus vienu metu yra tiek tikras Dievas, tiek tikras žmogus, ir abi šios prigimtys neatsiejamos. - Apie žmogaus atvaizdo atkūrimą: „Kaip menininkas, taisydamas sugadintą paveikslą, žiūri į originalą ir atkuria jo formą, taip Dievo Žodis atėjo ir savo įsikūnijimu atnaujino žmogų pagal save, savo kūrinį.“
Vaizdingas palyginimas rodo, kad Kristus yra kaip dailininkas, atkuriantis sugadintą žmogaus paveikslą pagal savo dievišką atvaizdą. - Apie Kristaus mirties būtinumą: „Mirtis buvo įsitvirtinusi kūne; taigi reikėjo, kad Kristus prisiimtų kūną, kad jis būtų paaukotas kaip aukos avinėlis ir taip mirtis būtų sunaikinta.“
Šv. Atanazas čia atskleidžia, kodėl Kristus turėjo kentėti ir mirti – Jo auka buvo būtina tam, kad mirtis prarastų savo galią. - Apie prisikėlimą kaip įsikūnijimo įrodymą: „Kristaus prisikėlimas yra neabejotinas įrodymas, kad Jis yra Dievo Žodis, tapęs kūnu, kad žmogus būtų išgelbėtas.“
Prisikėlimas įvardijamas kaip Kristaus įsikūnijimo ir Jo dieviškumo galutinis patvirtinimas.