O amžinoji įsikūnijusi Išmintie! O labiausiai meilės ir garbinimo vertas Jėzau, tikras Dieve ir tikras žmogau, vienatinis amžinojo Tėvo ir visuomet Mergelės Marijos Sūnau! Su giliausia pagarba aš Tave garbinu Tavo Tėvo prieglobstyje ir šlovėje, kur esi amžinai, taip pat nekaltose Tavo kilniosios Motinos Marijos įsčiose Tau įsikūnijus.
Aš dėkoju Tau, kad išsižadėjai savęs ir prisiėmei vergo išvaizdą, norėdamas išlaisvinti mane iš žiaurios šėtono vergijos. Šlovinu ir aukštinu Tave, nes panorėjai tapti visame kame pavaldus savo šventajai Motinai Marijai, kad per ją ir mane padarytum savo ištikimu vergu.
Tačiau koks nedėkingas ir neištikimas aš buvau! Aš nesilaikiau priesaikų ir pažadų, kuriuos Tau iškilmingai daviau savo Krikšto metu. Aš nevykdžiau savo įsipareigojimų; aš nesu vertas vadintis Tavo vaiku, netgi Tavo vergu, ir manyje nėra nieko, kas nebūtų verta Tavo pasibjaurėjimo ir pykčio, todėl nebedrįstu pats artintis prie Tavo švenčiausios ir aukščiausios didybės.
Tad ieškau prieglobsčio pas Tavo šventosios Motinos užtarimą ir gailestingumą, nes davei ją man kaip savo Tarpininkę. Per jos tarpininkavimą aš turiu viltį gauti iš Tavęs gailestį dėl savo nuodėmių ir jų atleidimą, per ją įgyti ir išsaugoti Išmintį.
Dėl to sveikinu Tave, nekaltoji Mergele, gyvasis Dievo tabernakuli, kuriame pasislėpusi amžinoji Išmintis nori būti angelų ir žmonių garbinama.
Aš sveikinu Tave, dangaus ir žemės Karaliene, kurios viešpatavimui pavesta visa, kas pavaldu Dievui.
Aš sveikinu Tave, saugus nusidėjėlių prieglobsti, kurio gailestingumo dar niekam nėra pritrūkę; išgirsk, kaip aš šaukiuosi dieviškos Išminties ir todėl priimk šiuos pažadus bei dovanas, kuriuos Tau aukoja mano menkystė.
Aš N., neištikimas nusidėjėlis, šiandien atnaujinu ir sutvirtinu Tavo rankose savo Krikšto pažadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, jo puikybės ir darbų, ir visiškai atiduodu save Jėzui Kristui, įsikūnijusiai Išminčiai, kad neščiau paskui jį savo kryžių per visas gyvenimo dienas.
Kad būčiau jam ištikimesnis nei lig šiol buvau, aš renkuosi šiandien Tave, o Marija, viso dangaus dvaro akivaizdoje, savo Motina ir Valdove. Aš perduodu ir pašvenčiu Tau, kaip Tavo vergas, savo kūną ir savo sielą, savo vidines bei išorines gėrybes ir net savo buvusių, dabartinių ir būsimų gerų darbų vertę. Visiškai ir pilnai perduodu Tau teisę naudoti savo nuožiūra mane ir be išimties visa, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei laike ir amžinybėje.
Priimk, maloningoji Mergele, šią mažą mano vergovės auką, kad pagerbčiau ir sekčiau tą pasidavimą, kurį Tavo motinystei teikėsi rodyti amžinoji Išmintis, kad nuolankiai pripažinčiau galią, kurią Jūs abu turite man, niekingam kirminui ir vargšui nusidėjėliui, kad padėkočiau už tuos malonės pranašumus, kuriais Tave papuošė Švenčiausioji Trejybė. Aš patvirtinu, kad nuo šiol kaip Tavo tikras vergas sieksiu Tavo garbės ir visuose dalykuose Tau paklusiu.
O nuostabioji Motina, pristatyk mane savo mylimajam Sūnui kaip amžiną vergą, kad jis mane per Tave priimtų, kaip per Tave yra mane atpirkęs.
O gailestingumo Motina, suteik man malonę įgyti iš Dievo tikros išminties, ir todėl priimk mane į skaičių tų, kuriuos Tu myli ir mokai, vedi ir maitini, kuriuos Tu saugai kaip savo vaikus ir savo vergus.
O ištikimoji Mergele, padaryk mane visuose dalykuose tobulu įsikūnijusios Išminties Jėzaus Kristaus, Tavo Sūnaus, mokiniu, sekėju ir vergu, kad per Tavo užtarimą ir Tavo pavyzdį pasiekčiau jo amžiaus žemėje ir jo šlovės danguje pilnatvę. Amen.