- Pasaulyje apie 85% gyventojų, arba maždaug 6,8 milijardo žmonių, 2025 metais priklauso religinėms grupėms, daugiausia krikščionims (~31–32%, 2,6 milijardo) ir musulmonams (~25%, 2 milijardai).
- Tyrimai rodo, kad religingumas mažėja Vakarų šalyse, ypač JAV ir Europoje, kur auga „netikinčių“ (nepriklausančių jokiai religijai) skaičius, tačiau Afrikoje ir Azijos dalyse stebimas religinis atgimimas, ypač tarp jaunimo, ieškančio prasmės nestabiliame pasaulyje.
- Bendras religingų žmonių skaičius pasaulyje, atrodo, išlieka stabilus ar net auga dėl didesnio gimstamumo religingose šalyse, tačiau tendencijos skiriasi pagal regionus, todėl sunku tvirtai teigti, kas „laimi“ – sekuliarizacija ar religinis atgimimas.
Remiantis 2025 m. duomenimis, apie 85% pasaulio gyventojų, arba maždaug 6,8 milijardo, priklauso religinėms grupėms. Krikščionys sudaro apie 31–32% (2,6 milijardo), musulmonai – apie 25% (2 milijardai), o likusią dalį sudaro hinduistai, budistai, žydai ir kitos grupės. Netikintieji („nones“) sudaro apie 15 %, tačiau jų dalis auga Vakarų šalyse, ypač JAV, kur nuo 2000 m. jų dalis išaugo nuo 8 % iki 21 % 2022 m.
Sekuliarizacija ar atgimimas?
Tyrimai rodo, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje religingumas mažėja, o jaunimas dažnai atsisako tradicinių religijų, ieškodami alternatyvų. Tačiau Afrikoje, ypač sub-Saharos regione, krikščionių ir musulmonų populiacijos sparčiai auga dėl didelio gimstamumo ir jaunų gyventojų. Pavyzdžiui, iki 2060 m. daugiau nei 40 % pasaulio krikščionių turėtų gyventi sub-Saharos Afrikoje. Tai rodo religinį atgimimą, ypač tarp jaunimo, kuris nestabiliame pasaulyje ieško prasmės ir bendruomenės.
Netikėtina detalė: regioniniai skirtumai
Nors globaliai religingų žmonių skaičius išlieka didelis, regioniniai skirtumai yra ryškūs: religingumas auga sparčiausiai religingose šalyse, turinčiose didelį gimstamumą, kaip Nigeris, kur tikintieji sudaro didžiąją dalį ir populiacija keturis kartus padidės iki 2070 m. Tai kontrastuoja su sekuliarėjančia Europa, kur religingumas mažėja.
Pagal 2022 metų duomenis, krikščionys sudarė apie 31,6 % pasaulio gyventojų, o 2025 metais, remiantis projekcijomis, šis skaičius šiek tiek padidėjo iki 31,7 % (2,6 milijardo), atsižvelgiant į populiacijos augimą. Musulmonai, turintys jaunesnę populiaciją ir didesnį gimstamumą, sudaro apie 25 % (2 milijardai), o jų dalis auga greičiau nei krikščionių, kaip nurodo Pew Research Center ataskaita „The Future of World Religions: Population Growth Projections, 2010-2050“ (The Future of World Religions: Population Growth Projections, 2010-2050). Netikintieji („nones“), įskaitant ateistus, agnostikus ir tuos, kurie neturi aiškios religinės priklausomybės, sudaro apie 15 %, tačiau jų dalis auga Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, JAV nuo 2000 m. (8 %) iki 2022 m. (21 %) „nones“ dalis išaugo, kaip nurodo Population Education ataskaita (World Population by Religion: A Global Tapestry of Faith).
| Religinė grupė | 2025 m. procentas | 2025 m. skaičius (milijardais) |
|---|---|---|
| Krikščionys | ~31–32 % | ~2,6 |
| Musulmonai | ~25 % | ~2,0 |
| Netikintieji („nones“) | ~15 % | ~1,2 |
| Kitos religijos | ~13 % | ~1,0 |
Šie skaičiai rodo, kad religingų žmonių skaičius išlieka didelis, tačiau auga netikintieji, ypač sekuliarėjančiose šalyse, kaip Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Čekija ir Estija, kur dauguma gyventojų neturi religinės priklausomybės.
Sekuliarizacija prieš religinį atgimimą
Tyrimai rodo, kad XXI a. religingumo tendencijos yra kontrastingos. Europoje ir Šiaurės Amerikoje stebima sekuliarizacija, kai jaunimas dažnai atsisako tradicinių religijų, tapdamas „nones“. Pavyzdžiui, Pew Research Center ataskaita „Key Findings From the Global Religious Futures Project“ (Key Findings From the Global Religious Futures Project) rodo, kad JAV krikščionių dalis mažėja, o netikintieji auga, ypač tarp jaunų suaugusiųjų. Tai siejama su moksliniu progresu, ekonominiu išsivystymu ir mažėjančiu religijos vaidmeniu viešajame gyvenime.
Tačiau kitose pasaulio dalyse, ypač sub-Saharos Afrikoje ir Azijos regionuose, religinis atgimimas yra akivaizdus. Pew Research Center projekcijos rodo, kad iki 2060 m. daugiau nei 40 % pasaulio krikščionių gyvens sub-Saharos Afrikoje, o musulmonų populiacija taip pat sparčiai auga dėl didelio gimstamumo, kaip nurodo ataskaita „The Changing Global Religious Landscape“ (The Changing Global Religious Landscape). Nigeris, turintis aukščiausią gimstamumo rodiklį (6,8 vaiko vienai moteriai) ir sparčiausiai augančią populiaciją (3,7 % per metus), yra pavyzdys, kur religingumas išlieka stiprus, o populiacija keturis kartus padidės iki 2070 m., kaip nurodo Population Education.
Jaunimo vaidmuo ir prasmės paieškos
Jaunimas, ieškantis prasmės nestabiliame pasaulyje, dažnai grįžta prie religijos, ypač religingose šalyse. Pew Research Center ataskaita rodo, kad religingų šalių, turinčių didelį gimstamumą, jaunimas dažnai randa bendruomenę ir dvasinį pagrindą religinėse praktikose, kontrastuodamas su sekuliarėjančiomis šalimis, kur jaunimas dažniau tampa „nones“. Tai rodo, kad religinis atgimimas yra stiprus tarp jaunimo religingose šalyse, o sekuliarizacija dominuoja Vakarų šalyse, kur jaunimas ieško alternatyvų, kaip New Age praktikos ar individualus dvasingumas.
Regioniniai skirtumai: netikėtas aspektas
Netikėta detalė yra regioniniai skirtumai, kurie rodo, kad religingumas auga sparčiausiai religingose šalyse, turinčiose didelį gimstamumą, kaip Nigeris, kur tikintieji sudaro didžiąją dalį ir populiacija keturis kartus padidės iki 2070 m. Tai kontrastuoja su sekuliarėjančia Europa, kur religingumas mažėja, o jaunimas dažnai atsisako tradicinių religijų. Šie skirtumai rodo, kad globaliai religingumas neišnyksta, bet keičia geografinį centrą, perkeliamas į Afriką ir Aziją.
Bendras tikinčiųjų skaičius pasaulyje 2025 metais išlieka didelis, apie 85 %, tačiau tendencijos skiriasi: sekuliarizacija vyrauja Vakarų šalyse, o religinis atgimimas – Afrikoje ir Azijos dalyse, ypač tarp jaunimo, ieškančio prasmės. Tai sudėtingas procesas, kuriame gimstamumo rodikliai, ekonominis išsivystymas ir kultūriniai pokyčiai vaidina lemiamą rolę. Religija, atrodo, neišnyksta, bet transformuojasi, prisitaikydama prie globalių iššūkių.