Fidei Depositum (liet. Tikėjimo lobynas) – tai apaštališkasis laiškas, kurį 1992 m. spalio 11 d. paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Šis dokumentas buvo skirtas naujajam Katalikų Bažnyčios katekizmui pristatyti, kuris išėjo minint Tridento Susirinkimo Katalikų katekizmo 400-ąsias metines ir Antrojo Vatikano susirinkimo 30-metį. Pavadinimas „Fidei Depositum“ paimtas iš Šv. Pauliaus žodžių Timotiejui: „Saugok tą brangų tikėjimo lobį“ (1 Tim 6,20), o dokumente išskleidžiama, ką reiškia saugoti ir perduoti šį lobį šiuolaikiniame pasaulyje.
Kas yra „tikėjimo lobynas“?
Katalikų Bažnyčios mokyme tikėjimo lobynas (depositum fidei) – tai Dievo apreikšta tiesa, perduota per Šventąjį Raštą ir Šventąją Tradiciją, kurią Bažnyčia privalo ištikimai saugoti, aiškinti ir perduoti kiekvienai kartai. Tai nėra kintantis rinkinys, bet nepertraukiama dovana, perduota nuo apaštalų laikų.
Popiežius Fidei Depositum dokumente pabrėžia, kad Katalikų Bažnyčios katekizmas nėra naujas mokymas, o ištikimas ir sistemingas viso tikėjimo santrauka, skirta padėti kunigams, tikybos mokytojams ir visiems tikintiesiems geriau pažinti ir perduoti Bažnyčios tikėjimą.
Jonas Paulius II jautė, kad po Antrojo Vatikano susirinkimo pasaulis stipriai pasikeitė, ir Bažnyčia turi aiškiau, nuosekliau ir šiuolaikiškai perteikti savo mokymą. Katalikų Bažnyčios katekizmas – tai tarsi kompasas, padedantis išlaikyti tikėjimo esmę tarp įvairių ideologijų, interpretacijų ir kultūrinių pokyčių.
Fidei Depositum paskelbimas taip pat turėjo tikslą vienyti tikinčiuosius visame pasaulyje, suteikti visai Bažnyčiai vieningą kalbą – tiek dogminiu, tiek moraliniu, tiek liturginiu, tiek maldos požiūriu.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur tiesos dažnai laikomos santykinėmis, o religija kartais stumiama į periferiją, tikėjimo aiškumas tampa gailestingumu. Tikintieji turi teisę žinoti, kuo tiki jų Bažnyčia, o Fidei Depositum nurodo, kad Katalikų Bažnyčios katekizmas yra įrankis šiam pažinimui.
Be to, šis dokumentas primena: tikėjimas nėra vien privatūs jausmai ar individualus supratimas, bet gyvas paveldas, perduodamas bendruomenėje, Šventosios Dvasios vedime. Todėl tikėjimo perdavimas – tai ne sausas kartojimas, bet gyva misija.
Ką reikia žinoti apie šį laišką?
- Autorius: Popiežius Jonas Paulius II
- Data: 1992 m. spalio 11 d.
- Pavadinimas: Fidei Depositum (Tikėjimo lobynas)
- Tikslas: Įvesti naująjį Katalikų Bažnyčios katekizmą ir paaiškinti jo reikšmę
- Šaltinis: Įkvėptas 1 Tim 6,20: „Saugok tikėjimo lobyną“
Santrauka
Fidei Depositum – tai gyvas kvietimas pažinti tikėjimą kaip gyvą tiesą, kuri turi šaknis, bet kartu kviečia augti. Jis primena, kad kiekviena karta yra atsakinga ne iš naujo išrasti tikėjimą, bet ištikimai jį perimti, suprasti ir perduoti toliau – kaip brangų paveldą, kuris veda į amžiną gyvenimą.
Fidei Depositum ištraukos
1. „Viešpats patikėjo savo Bažnyčiai sergėti tikėjimo paveldą…“
„Viešpats patikėjo savo Bažnyčiai sergėti tikėjimo paveldą, ir šią užduotį ji nepaliaujamai vykdo.“
Tai pagrindinis visos Katalikų Bažnyčios misijos teiginys – tikėjimas nėra žmonių išradimas ar kintantis dalykas, bet patikėtas saugoti lobynas, perduotas nuo apaštalų laikų. Fidei Depositum primena, kad katekizmas – tai priemonė išsaugoti, paaiškinti ir perduoti šį paveldą šiuolaikinei visuomenei.
2. „Susirinkimas pirmiausia turėjo ne pasmerkti klaidas, bet parodyti tikėjimo mokymo grožį“
„Turime žvaliai ir drąsiai imtis darbo, kurio reikalauja mūsų epocha…“
Čia kalbama apie Vatikano II Susirinkimo dvasinį požiūrį – tikėjimas neturi būti tik taisyklių rinkinys ar bausmės grasinimas, bet džiaugsmingas kelias, kviečiantis visus atrasti Dievo meilę. Fidei Depositum ragina pateikti tikėjimą ne gynybiškai, o paveikiai ir įkvepiančiai.
3. „Katekizme bus surinkta nauja ir sena (plg. Mt 13,52)“
„Tikėjimas visada yra vienas ir toks pat ir kartu visada naujos šviesos šaltinis.“
Ši citata iš Evangelijos pagal Matą pabrėžia, kad tikėjimo turinys nekinta, bet jo pateikimo būdas turi atsiliepti į laikmečio klausimus. Tai – tiltas tarp amžinų tiesų ir šiuolaikinio žmogaus ieškojimų. Katekizmas siekia būti gyvas dokumentas, kalbantis dabartinei kartai.
4. „Skaitant katekizmą, galima suvokti Dievo slėpinio vienybę ir Jėzaus Kristaus centrinę vietą“
„Miręs ir prisikėlęs, Jis visuomet yra savo Bažnyčioje…“
Tai priminimas, kad visa Bažnyčios doktrina nėra abstrakti sistema, o sutelkiama į vieną asmenį – Jėzų Kristų. Katekizmas nėra enciklopedija, bet gyvo tikėjimo išraiška, kurios centras – Kristus, per kurį viskas susijungia: tikėjimas, liturgija, moralė ir malda.
5. „Jį skelbiu esant patikimu pagrindu tikėjimui mokyti…“
„Katalikų Bažnyčios katekizmas […] yra patikimas pagrindas tikėjimui mokyti ir teisėtas įrankis Bažnyčios bendrystei ugdyti.“
Tai esminis pareiškimas – katekizmas nėra tik rekomendacija ar komentaras, o oficialus mokymo šaltinis, skirtas visai Bažnyčiai. Jis padeda vienyti tikėjimo išpažinimą tarp skirtingų kultūrų ir tautų, kad viso pasaulio katalikai tikėtų tuo pačiu Tikėjimu.