Kas iš tikrųjų yra dvasingumas? Dvasingumas nėra nematomumas ar antgamtiškumas, o tikrumas ir buvimas tokiu, kokiu Dievas mus sukūrė. Žmogus, pagal Dievo paveikslą, yra kūrybingas, racionalus, moralus ir emocionalus. Dvasingumas taip pat reiškia gebėjimą užmegzti santykius, bendrauti, ir turėti fizinį kūną, nes Dievas pats dalyvauja savo kūrinijoje. Nuodėmė pažeidė šias savybes, bet dvasingumas išlieka esminė žmogaus prigimties dalis.
- Dvasingumo esmė: Dažnai žmonės dvasingumą sieja su antgamtiškumu ir nematomumu, tačiau tikroji dvasingumo prasmė yra būti tikru, autentišku pagal Dievo troškimą, charakterį ir planą. Tikrumas reiškia gyventi taip, kaip Dievas mus sukūrė, todėl dvasingumas nėra nematomumas, o buvimas tikru, pilnaverčiu žmogumi.
- Adomo ir Ievos dvasingumas: Edeno sode Adomas ir Ieva buvo tobuli dvasingumo pavyzdžiai. Jie buvo kūrybingi, racionalūs, moralūs ir emocingi, nes atspindėjo Dievo paveikslą. Kūrybingumas, darbas, racionalumas, moralumas ir emocijos nėra nuodėmės pasekmės, o natūrali būtybių, sukurtų pagal Dievo paveikslą, savybės.
- Kūrybingumas ir darbas: Adomas ir Ieva buvo kūrybingi, nes Dievas sukūrė juos pagal savo paveikslą. Darbas ir kūryba yra neatsiejami nuo dvasingumo, nes jie yra būdas, kaip žmonės gali tęsti Dievo kūrybinį procesą. Darbas nėra nuodėmės pasekmė, o džiaugsmingas žmogaus buvimo išreiškimas.
- Racionalumas: Dievas sukūrė pasaulį logiškai ir tvarkingai, atskirdamas dalykus ir suteikdamas jiems pavadinimus. Adomas ir Ieva taip pat buvo racionalūs ir gebėjo matyti skirtumus tarp kūrinijos dalių, todėl racionalumas yra Dievo dovana, ne nuodėmė.
- Moralumas: Dievas yra moralus, nes Jis laikosi savo pažadų ir nurodo, kas yra privaloma ir kas negalima. Būti moraliu reiškia suvokti, kas yra teisinga ir kas neteisinga. Dievo moralės pavyzdys turėtų būti žmonių veiksmų pagrindas.
- Emocionalumas: Dievas jaučia emocijas, todėl ir žmonės, sukurti pagal Jo paveikslą, taip pat jaučia emocijas. Emocijos yra neatsiejamos nuo dvasingumo, nes jos yra dalis to, ką reiškia būti žmogumi pagal Dievo atvaizdą.
- Kalba ir santykiai: Dievas pirmas kalbėjo ir pavadino kūriniją, suteikdamas jai tvarką ir prasmingumą. Panašiai Adomas pavadino gyvūnus, parodydamas savo kūrybiškumą ir gebėjimą suvokti kūrinijos esmę. Santykiai tarp žmonių taip pat yra dvasingumo išraiška, nes Dievas pats egzistuoja trijuose asmenyse, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje.
- Fizinis kūnas: Nors Dievas yra dvasia, Jis taip pat turi fizinį kūną per Jėzų Kristų. Kūniškumas nėra atskirtas nuo dvasingumo, nes Dievas įsikūnijo ir tapo žmogumi. Todėl žmonės gali būti dvasingi, turėdami fizinius kūnus, nes Dievas veikia ir per kūniškumą.
- Nuodėmė ir dvasingumas: Nors nuodėmė pažeidė žmogaus dvasingumą, ji jo nesunaikino. Dievas sukūrė žmogų būti dvasingu, todėl dvasingumas išlieka esmine žmogaus prigimtimi.