Dogminė konstitucija apie Apreiškimą, oficialiai vadinama „Dei Verbum“, yra vienas iš svarbiausių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, priimtų 1965 metų lapkričio 18 dieną. Šis dokumentas apibrėžia Bažnyčios mokymą apie Dievo apreiškimą ir Šventąjį Raštą.
Dokumento santrauka
1. Apreiškimo prigimtis
„Dei Verbum“ pradeda nuo Dievo apreiškimo apibrėžimo ir pabrėžia, kad Dievas, norėdamas išgelbėti žmoniją, pasirinko atsiskleisti per savo veiksmus ir žodžius, kurie veda žmones prie išganymo. Dokumentas teigia, kad Dievo apreiškimas yra nematomas Dievo plano dalis ir kad jis buvo atskleistas per Jėzų Kristų, kuris yra apreiškimo pilnatvė.
2. Šventasis Raštas ir Tradicija
Dokumentas išskiria dvi pagrindines Dievo apreiškimo priemones:
- Šventasis Raštas: „Dei Verbum“ pabrėžia, kad Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir yra vienas iš pagrindinių šaltinių, per kuriuos Dievas atsiskleidžia žmonijai. Knyga skatina išsamiai tyrinėti Šventąjį Raštą, kad būtų galima geriau suprasti Dievo žodį ir mokymą.
- Šventoji Tradicija: Dokumentas taip pat pabrėžia, kad Šventoji Tradicija, kuri apima Bažnyčios mokymus ir praktiką, yra neatskiriama nuo Šventojo Rašto ir kartu sudaro vieną apreiškimo visumą. Tradicija ir Raštas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys.
3. Dievo žodžio aiškinimas
„Dei Verbum“ nurodo, kad Šventojo Rašto aiškinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į istorinį kontekstą, autorių intenciją ir literatūrinius žanrus. Knyga ragina teologus ir mokslininkus tyrinėti Raštą su pagarba ir dėmesiu, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų.
4. Dievo žodžio priėmimas ir sklaida
Dokumentas pabrėžia, kad kiekvienas krikščionis yra kviečiamas priimti Dievo žodį ir skleisti jį visame pasaulyje. Bažnyčia yra atsakinga už Dievo žodžio skleidimą, taip pat už jo saugojimą ir perteikimą ateities kartoms.
5. Bažnyčios autoritetas
„Dei Verbum“ taip pat pabrėžia Bažnyčios autoritetą aiškinant Šventąjį Raštą ir Tradiciją. Bažnyčia yra Dievo įsteigta institucija, kuri turi atsakomybę už tikrojo apreiškimo perteikimą ir mokymą.
Pavyzdinis tekstas iš „Dei Verbum“
Štai fragmentas iš „Dei Verbum“ 7, kuris apibendrina doktrinos esmę apie Šventąjį Raštą ir Tradiciją:
„Dievo Žodis, kuris yra ir Šventasis Raštas, ir Šventoji Tradicija, yra vienas iš Didžiųjų Apreiškimo šaltinių, ir abu šie šaltiniai kartu su Bažnyčios Magisterium (mokymu) yra skirti tikėjimui ir gyvenimui, ir yra sujungti viename dideliame Dievo apreiškimo planuose.“
Svarba ir įtaka
„Dei Verbum“ yra svarbus dokumentas, nes jis išreiškia naują požiūrį į Dievo apreiškimą ir Šventąjį Raštą, pabrėždamas jų tarpusavio ryšį ir svarbą Bažnyčios gyvenime. Dokumentas padėjo aiškiau apibrėžti, kaip krikščionys turi interpretuoti ir gyventi pagal Dievo žodį, ir skatino aktyvų Šventojo Rašto studijavimą bei įtraukimą į kasdienį tikėjimo gyvenimą.
Visą dokumentą galite rasti oficialiuose Vatikano leidiniuose arba įvairiose internetinėse svetainėse, kuriose skelbiamos Vatikano II Susirinkimo konstitucijos. Štai kaip yra struktūrizuota „Dei Verbum“:
„Dei Verbum“ struktūra
1. Įvadas
- „Dei Verbum“ 1: Dievo apreiškimo ir Šventojo Rašto prasmė.
- „Dei Verbum“ 2: Dievo apreiškimo istorija ir jo paskirtis.
2. Šventasis Raštas
- „Dei Verbum“ 3: Šventojo Rašto dieviškas įkvėpimas ir autoritetas.
- „Dei Verbum“ 4: Šventojo Rašto interpretacija ir aiškinimas.
3. Šventoji Tradicija
- „Dei Verbum“ 5: Šventosios Tradicijos ir Šventojo Rašto ryšys.
- „Dei Verbum“ 6: Tradicijos perdavimas ir priėmimas Bažnyčioje.
4. Bažnyčios autoritetas
- „Dei Verbum“ 7: Bažnyčios autoritetas aiškinant ir perteikiant apreiškimą.
- „Dei Verbum“ 8: Magisterium (mokymo autoritetas) vaidmuo.
5. Dievo žodžio priėmimas ir sklaida
- „Dei Verbum“ 9: Dievo žodžio sklaida ir priėmimas krikščionių gyvenime.
- „Dei Verbum“ 10: Pastangos išsaugoti ir skleisti Dievo žodį.
Pagrindinės temos
- Dievo apreiškimas:
- Dokumentas išaiškina, kad Dievo apreiškimas yra ne tik žodinis, bet ir veiksmų forma, ir kad jis pilnai atsiskleidžia Jėzuje Kristuje.
- Šventasis Raštas:
- Šventasis Raštas yra dieviškai įkvėptas ir turi būti gerbiamas kaip pagrindinis Dievo apreiškimo šaltinis. Pabrėžiamas teisingas interpretavimas, atsižvelgiant į istorinius ir literatūrinius kontekstus.
- Šventoji Tradicija:
- Šventoji Tradicija ir Šventasis Raštas kartu sudaro visą apreiškimo visumą. Tradicija yra gyvybiškai svarbi, nes ji padeda perduoti ir aiškinti Raštą.
- Bažnyčios autoritetas:
- Bažnyčia, remdamasi Magisterium (mokymu), turi autoritetą aiškinti ir perteikti Dievo apreiškimą bei užtikrinti, kad jis būtų išsaugotas ir perduotas ateities kartoms.
- Sklaida ir priėmimas:
- Krikščionys kviečiami aktyviai priimti Dievo žodį ir prisidėti prie jo sklaidos pasaulyje, siekiant sukurti teigiamus pokyčius pagal krikščioniškas vertybes.