Frazė „Non Draco Sit Mihi Dux“, reiškianti „Tegul drakonas nebūna mano vadovu“, randama ant šventojo Benedikto medalio ir turi gilią simbolinę reikšmę. Drakonas šiame kontekste simbolizuoja Šėtoną arba blogio jėgas, o teiginys aiškiai pabrėžia krikščionių tikslą nesekti blogio keliais. Tai išreiškia tikinčiojo ryžtą atsisakyti bet kokio blogio, pagundų ir klaidingų įtakų.
Ši frazė kartu su kita užrašo dalimi „Crux Sacra Sit Mihi Lux“ („Šventasis kryžius tebūna mano šviesa“) yra tiesioginis kontrastas tarp gėrio ir blogio. Pirmoji frazė kreipiasi į kryžių kaip šviesos ir tiesos šaltinį, o antroji kategoriškai atmeta bet kokį vadovavimą iš blogio pusės. Tikintysis prašo apsaugos ir nurodo, kad tik Dievas ir šventasis kryžius yra jo gyvenimo vadovai.
Istoriniu požiūriu, šis užrašas ant Benedikto medalio siejamas su šventojo Benedikto gyvenimu. Benediktas dažnai susidurdavo su pagundomis ir dvasiniais išbandymais, tačiau per savo tikėjimą ir maldą jis sėkmingai nugalėjo blogio jėgas. Legenda pasakoja, kad nuolat kartodamas šią maldą ir naudodamas kryžių kaip apsaugą, jis išvengė ne vieno pasikėsinimo į jo gyvybę ir apsigynė nuo blogio.
Benedikto medalio dėvėjimas ir maldų kartojimas tapo tradicija, siekiant apsaugos nuo pagundų, dvasinių atakų ir blogų įtakų. Frazė „Non Draco Sit Mihi Dux“ simbolizuoja žmogaus dvasinę kovą su nuodėmėmis, tamsos jėgomis ir Šėtono įtakomis. Tai išreiškia tvirtą pasiryžimą sekti Kristaus šviesa ir kryžiaus mokymu, nesuteikiant jokios galimybės blogiui tapti gyvenimo vadovu.
Toks tikėjimas ir mokymas, paremtas Benedikto kryžiaus simbolika, ypač sustiprino krikščionių bendruomenes viduramžiais, kai tikėjimas buvo pagrindinis ginklas prieš blogį ir negandas. Medalis ir ši malda laikomi apsaugos simboliais ne tik nuo fizinių pavojų, bet ir nuo dvasinių kovų, kurios vyksta žmogaus viduje.