Tau lenkiuos, o Dieve (Adoro te devote) yra viduramžių himnas, skirtas Eucharistijai, kurio autorius priskiriamas šventajam Tomui Akviniečiui. Himnas giedamas kaip adoracija, dėkojant ir garbinant Kristaus Kūną ir Kraują, esantį Eucharistijoje.
Tau lenkiuos, o Dieve,
mums neregimas,
Ostijos paveiksle tikrai esamas.
Tau aš savo širdį duodu visiškai,
Nes gali ją tenkint, Dieve, Tu tiktai.
Nei akis, nei skonis, nei lytėjimas,
Liudyt čia tegali vien tikėjimas.
Tavo žodžiu, Dieve, aš tikiu tvirtai,
Nes tiesos tikresnės nerasiu tikrai.
Savąją Dievystę kančioje dengei,
O čia ir žmogystę lygiai paslėpei.
Tai tikiu, o Dieve, giliai melsdamas,
To, ko prašė latras atgailaudamas.
Aš žaizdų, kaip Tomas, Tavo neregiu,
Kad Tu mano Dievas – draug su juo skelbiu.
Duoki man, o Jėzau, dar tikėt labiau,
Viltimi gyventi, meile degti Tau.
Brangus atminime Viešpaties mirties,
Tu gyvoji duona, versme gyvasties.
Mano sielai leiski peną Tavy rast,
Tavąjį gerumą arti savęs jaust.
Pelikane Jėzau, Viešpatie meilus,
Savo krauju plauki man širdies purvus.
Tavo kraujo lašas gal tai padaryt:
Nuodėmes pasaulio viso panaikint.
Jėzau mūs brangiausias, kurs dabar slepies,
Duok, kad tai įvyktų, ko prašau išties:
Kad Tave regėčiau danguj atvirai,
Iš Tavęs ten semčiau laimę amžinai. Amen.
- Adoracija ir garbinimas: Himnas išreiškia gilų garbinimą ir adoraciją Eucharistijos sakramentui. Autorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors Eucharistijoje Kristus yra paslėptas po duonos ir vyno pavidalais, tikėjimas leidžia matyti ir priimti Jį kaip tikrą Dievą.
- Tikėjimo galia: Himnas pabrėžia, kad Dievo esybė Eucharistijoje yra paslėpta nuo fizinių pojūčių, o ją liudija tikėjimas. Tai yra pagrindinis tikėjimo elementas, leidžiantis tikinčiam žmogui atpažinti Kristų.
- Kristaus kančia ir kūnas: Paminima, kad Kristus savo dieviškąją prigimtį atskleidė kančioje ir paslėpė žmogystėje. Himnas kviečia prisiminti šią paslaptį ir atiduoti pagarbą.
- Eucharistijos duona: Eucharistija apibūdinama kaip gyvoji duona ir gyvasties šaltinis, kuris maitina sielą ir suteikia dvasinį peną.
- Šventojo Tomo ir latro pavyzdžiai: Himnas mini Šventąjį Tomą, kuris abejojo ir norėjo matyti Kristaus žaizdas, taip pat latrą, kuris atgailavo ir prašė Kristaus atleidimo. Šie pavyzdžiai parodo tikėjimo ir atgailos svarbą.
- Prašymas dėl amžino gyvenimo: Himno pabaigoje yra malda, kad tikintysis galėtų regėti Kristų atvirai danguje ir amžinai mėgautis Dievo laime.
Šis himnas yra vienas iš svarbiausių Eucharistijos adoracijos maldų, skirtas gilinti tikėjimą ir dėkingumą už Kristaus kūno ir kraujo sakramentą.