Romo šimtininko tarno išgydymas yra įvykis, aprašytas Mato 8:5–13 ir Luko 7:1–10, kur Jėzus išgydė sunkiai sergantį šimtininko tarną. Šis stebuklas ne tik parodo Jėzaus galią išgydyti ligonį net per atstumą, bet taip pat akcentuoja tikėjimo svarbą ir įvertina pagonio – romėnų karininko – tikėjimą, kuris nustebino patį Jėzų.
Šimtininko prašymas
Įvykis prasideda, kai Jėzus atvyksta į Kafarnaumą, miestą, esantį Galilėjos regione. Pas Jėzų ateina romėnų šimtininkas (karininkas, vadovaujantis šimtui karių) ir prašo Jėzaus išgydyti jo tarną, kuris buvo sunkiai sergantis ir kankinamas ligos. Mato evangelijoje šimtininkas pats ateina pas Jėzų, o Luko evangelijoje pasakojama, kad šimtininkas pirmiausia siunčia pas Jėzų žydų seniūnus, kad šie prašytų pagalbos jo tarnui. Tai rodo šimtininko pagarbą Jėzui ir jo norą, kad būtų padaryta tai, kas teisinga.
Šimtininkas buvo romėnų karininkas – atstovavo užsienio okupacinę jėgą, tačiau turėjo pagarbą žydams ir netgi buvo pastatęs jiems sinagogą. Tai buvo retas atvejis, kai pagonis, ypač romėnas, būtų taip gerbiamas žydų bendruomenės. Šis pagarbos ženklas rodė šimtininko gerą širdį ir jo tikėjimą Dievo galia.
Jėzaus atsakymas
Išgirdęs šimtininko prašymą, Jėzus sutiko eiti pas jį ir išgydyti tarną. Tačiau šimtininkas parodė neįtikėtiną nuolankumą ir tikėjimą, sakydamas:
„Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.“ (Mato 8:8)
Šimtininkas suprato Jėzaus dieviškąją galią ir valdžią. Jis suprato, kad Jėzui nereikia fiziškai būti šalia, kad išgydytų jo tarną – Jėzaus žodis yra pakankamai galingas, kad veiktų per atstumą. Šimtininkas tai paaiškino savo patirtimi kaip karininkas: jis duoda įsakymus savo pavaldiniams ir jie juos vykdo, nes turi valdžią. Lygiai taip pat Jėzus turi dievišką valdžią viskam, įskaitant ligas ir gyvenimo jėgas.
Jėzaus nustebimas ir pagyrimas
Jėzus buvo nustebęs dėl šimtininko tikėjimo. Jis pasakė:
„Iš tiesų sakau jums: nė pas vieną Izraelyje neradau tokio didžio tikėjimo!“ (Mato 8:10)
Tai buvo svarbus momentas, nes Jėzus pabrėžė, kad tikėjimas gali būti randamas ne tik tarp žydų, bet ir tarp pagonių. Šimtininko tikėjimas buvo toks stiprus, kad Jėzus jį iškėlė kaip pavyzdį visiems, įskaitant savo sekėjus.
Jėzus toliau kalbėjo apie ateities laikus, kai daugelis ateis iš rytų ir vakarų, kad sėstų prie stalo Dievo karalystėje kartu su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Tai buvo užuomina, kad Dievo karalystė bus atvira visiems, ne tik žydams, bet ir pagonims, kurie tiki.
Tarnas išgydomas
Galiausiai Jėzus tarė šimtininkui:
„Eik, teįvyksta, kaip tikėjai!“ (Mato 8:13)
Ir šimtininko tarnas buvo išgydytas tą pačią valandą. Tai parodė, kad Jėzaus galia neapsiriboja laiku ir erdve – Jis gali veikti bet kur ir bet kada, jei yra tikėjimo. Tai stebuklas, kuris atskleidė, kad Dievo malonė ir išgydymas pasiekiami visiems, nepaisant jų kilmės ar socialinio statuso.
Dvasinė reikšmė
Šis stebuklas yra svarbus dėl keleto priežasčių. Pirma, tai parodo, kad Jėzus neturi ribų nei laiko, nei erdvės atžvilgiu. Jis gali išgydyti net nebūdamas fiziškai šalia ligonio, o tai pabrėžia Jo dieviškumą. Antra, šimtininko tikėjimas tampa pavyzdžiu visiems. Jis suprato Jėzaus valdžią ir visiškai pasitikėjo, kad Jėzus gali išgydyti jo tarną tik savo žodžiu. Tai tikėjimo pavyzdys, kurį Jėzus iškėlė aukščiau už daugelio izraelitų tikėjimą.
Trečia, šis įvykis pabrėžia Dievo malonės universališkumą. Šimtininkas, nors buvo pagonis, parodė didelį tikėjimą ir buvo apdovanotas Jėzaus malone. Tai rodo, kad Dievo karalystė yra atvira visiems, kas tiki, nepriklausomai nuo tautybės ar socialinės padėties.
Šimtininko tikėjimas ir Jėzaus stebuklas rodo, kaip svarbu pasitikėti Dievu ir tikėti Jo galia. Tai moko, kad Dievo malonė nėra apribota fizinėmis sąlygomis – Jis gali veikti bet kur ir bet kada, jei mes turime tikėjimą.