Švinta rytas, teka saulė,
skamba giesmės po pasaulį, –
mums Velykos jau atėjo,
aleliuja suskambėjo.
Aleliuja, aleliuja,
giedam linksmą aleliuja;
aleliuja, aleliuja,
tūkstant kartų aleliuja.
Gaudžia varpas, džiaugias žmonės,
vėl atgautos jiems malonės;
Dievas mirtį nugalėjo,
aleliuja suskambėjo. –
Aleliuja, aleliuja…
Švinta rytas, teka saulė,
skamba giesmės po pasaulį, –
mums Velykos jau atėjo –
kėlės Kristus Atpirkėjas. –
Aleliuja, aleliuja…
Ši giesmė atspindi džiaugsmingą ir šventišką Velykų nuotaiką. Pirmoje strofą pabrėžiama ryto šviesa ir saulės teka, simbolizuojanti naują pradžią ir džiaugsmą. Aleliuja skamba kaip šventės ir džiaugsmo simbolis. Antroje strofą kalbama apie žmonių džiaugsmą dėl atgautos malonės ir Dievo pergalės prieš mirtį, pabrėžiant aleliuja kaip džiaugsmo išraišką. Trečioje strofą dar kartą akcentuojamas ryto šviesumas, saulės teka ir Kristaus prisikėlimas kaip svarbiausi šventės akcentai. Giesmė išreiškia džiaugsmą ir šventiškumą, kviečiant visus švęsti Velykas ir Kristaus pergalę.