Šventoji Žana d’Ark, Orleano mergelė

Šventoji Žana d’Ark (pranc. Jeanne d’Arc), dar žinoma kaip Orleano mergelė, buvo XV amžiaus Prancūzijos nacionalinė didvyrė ir viena žymiausių šventųjų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Gimusi 1412 m. mažame Domremi kaime, Prancūzijoje, Žana užaugo ūkininkų šeimoje ir nuo ankstyvos vaikystės pasižymėjo pamaldumu bei gilia meile Dievui.

Žana tapo legendine figūra Prancūzijos istorijoje dėl savo svarbaus vaidmens Šimtamečiame kare tarp Prancūzijos ir Anglijos (1337–1453 m.). Būdama maždaug 13 metų, ji pradėjo girdėti balsus ir matyti vizijas, kuriose Šventasis Mykolas, Šventoji Kotryna ir Šventoji Margarita jai liepė išvaduoti Prancūziją nuo anglų okupacijos ir padėti princui Karoliui VII užimti Prancūzijos sostą.

Nepaisant to, kad buvo jauna mergina, neturinti jokios karininkės patirties, Žana drąsiai ėmėsi savo misijos. 1429 m., būdama vos 17 metų, ji įtikino princą Karolį leisti jai vadovauti armijai. Su Žanos įkvėpimu ir vadovavimu Prancūzijos kariuomenė iškovojo reikšmingą pergalę prieš anglų pajėgas Orleane. Ši pergalė ne tik pakėlė prancūzų moralę, bet ir tapo lūžio tašku kare. Po Orleano pergalės Žana lydėjo Karolį į Reimsą, kur jis buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi.

Deja, 1430 m. Žana buvo sučiupta Burgundijos karių, sąjungininkų su anglais, ir perduota anglams. Ji buvo teisiama už ereziją ir raganavimą, o po ilgo, neteisingo teismo proceso ji buvo nuteista mirti. 1431 m. gegužės 30 d., būdama vos 19 metų, Žana buvo sudeginta ant laužo Ruano mieste. Prieš mirtį ji laikė rankose kryžių ir garsiai šaukė Jėzaus vardą.

Žanos d’Ark kankinystė tapo Prancūzijos tautos ir Bažnyčios pasiaukojimo simboliu. Po jos mirties ji tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei kartų, o 1456 m. Katalikų Bažnyčia, atlikusi peržiūrą, paskelbė ją nekalta ir reabilitavo jos vardą.

1920 m. Žana d’Ark buvo kanonizuota kaip šventoji popiežiaus Benedikto XV. Ji yra laikoma Prancūzijos globėja, karių ir moterų, siekiančių įvykdyti didelius tikslus, globėja. Jos šventė minima gegužės 30 dieną. Žana dArk iki šiol išlieka ne tik religine, bet ir kultūrine bei nacionaline didvyre, įkūnijančia drąsos, pasitikėjimo Dievu ir patriotizmo dorybes.