Šventoji Ona, dar vadinama Švč. Mergelės Marijos motina, yra labai gerbiama krikščionybėje kaip Marijos gimdytoja ir Jėzaus močiutė. Nors apie ją nėra detalių Naujojo Testamento raštuose, Ona yra paminėta apokrifiniuose raštuose, tokiuose kaip „Jokūbo protoevangelija“, kuri pasakoja apie jos ir jos vyro Joakimo gyvenimą.
Anot tradicijos, Ona ir Joakimas ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų, tačiau jų atkaklios maldos buvo išklausytos, ir jiems buvo duota dukra Marija. Šis įvykis buvo laikomas ypatingu Dievo malonės ženklu. Ona ir Joakimas atidavė Mariją Dievo tarnystei, ir būtent Ona buvo atsakinga už Marijos ugdymą ir dvasinį gyvenimą, padėdama jai pasiruošti ypatingai misijai – tapti Jėzaus motina.
Šv. Ona yra simbolis motiniškumo, ištvermės ir atsidavimo šeimai bei Dievui. Ji buvo garbinama nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, o jos kultas ypač išsivystė Viduramžiais. Daugelis tikinčiųjų prašydavo Šv. Onos užtarimo, ypač vaisingumo ir vaikų globos klausimais. Ji laikoma motinų, našlių ir gimdyvių globėja, taip pat yra prašoma pagalbos mokymosi ir išminties srityse.
Šv. Onos šventė Katalikų Bažnyčioje minima liepos 26 d., kartu su jos vyru Šv. Joakimu. Ši diena yra skirta pagerbti Marijos tėvus už jų indėlį į Jėzaus gyvenimo istoriją ir jų pavyzdinį atsidavimą Dievui. Šv. Ona yra giliai gerbiama ne tik Katalikų, bet ir Rytų Ortodoksų Bažnyčiose.
Lietuvoje Šv. Ona yra labai populiari, ypač tarp kaimo gyventojų, ir yra švenčiama kaip Oninės – derliaus pradžios šventė. Jos globojami darbai, susiję su žemės ūkiu ir derliaus nuėmimu, rodo gilų ryšį su prigimtiniu gyvenimo ciklu.