Šventoji Marija Goreti (1890–1902) yra viena jauniausių Katalikų Bažnyčios kanonizuotų šventųjų, žinoma dėl savo atleidimo, nekaltybės gynimo ir kankinystės. Ji gimė neturtingoje šeimoje Italijoje, Corinaldo mieste. Marija užaugo giliai religingoje aplinkoje, o po tėvo mirties jos šeimai teko sunkiai dirbti žemę, kad išgyventų.
1902 m., būdama vos 11 metų, Marija patyrė siaubingą išbandymą. Vienas iš šeimos kaimynų, jaunas vyras vardu Alessandro Serenelli, bandė ją išprievartauti. Kai Marija atsisakė ir gynė savo skaistybę, jis supyko ir peiliu ją mirtinai subadė. Marija buvo nuvežta į ligoninę, tačiau po dienos mirė dėl sužalojimų. Prieš mirdama ji atleido savo užpuolikui, sakydama: „Aš jam atleidžiu iš širdies ir noriu, kad jis būtų su manimi rojuje.“
Po šio įvykio Alessandro buvo įkalintas ir pradžioje neparodė jokio atgailavimo, tačiau vėliau, būdamas kalėjime, jis patyrė dvasinį atsivertimą, sapne pamatęs Mariją. Jis tapo giliai pamaldus ir po 27 metų kalėjimo išėjo į laisvę, viešai prisipažindamas ir atgailaudamas už savo nusikaltimą. Vėliau Alessandro dalyvavo Marijos beatifikacijoje ir kanonizacijoje.
Šventoji Marija Goreti buvo kanonizuota 1950 m. popiežiaus Pijaus XII. Jos atminimas švenčiamas liepos 6 dieną. Ji tapo nekaltybės ir atleidimo simboliu, ypač jaunuolių tarpe, ir yra laikoma jaunimo, skaistumo, motinų ir nusikaltimų aukų globėja. Marijos gyvenimas ir mirtis primena apie drąsą ginti savo moralines vertybes ir galimybę atleisti net sunkiausiais momentais.