Šventoji Kotryna Aleksandrietė (dar žinoma kaip Kotryna Didžioji, ang. saint Caterine) yra viena žymiausių ir gerbiamiausių šventųjų krikščionių pasaulyje. Ji buvo kankinė ir išminčiaus moteris, kuri savo gyvenimu ir mirtimi liudijo tikėjimo Kristumi svarbą. Ji ypač gerbiama Katalikų ir Ortodoksų bažnyčiose kaip išminties, mokslo, skaistybės ir kankinystės globėja.
Ankstyvasis gyvenimas
Kotryna Aleksandrietė gimė III amžiaus pabaigoje arba IV amžiaus pradžioje Aleksandrijoje, Egipte. Ji augo kilmingoje šeimoje, buvo aukštos kilmės ir turėjo plačias galimybes šviestis. Jaunystėje Kotryna išsiskyrė savo grožiu ir išmintimi. Ji išmoko įvairių mokslų, filosofijos ir teologijos, taip pat buvo giliai religinga.
Pasak legendos, Kotryna buvo pagonių tikėjimo, tačiau būdama labai išsilavinusi, pradėjo gilintis į krikščionybę ir galiausiai ją priėmė kaip savo tikėjimą. Pasakojama, kad Jėzus Kristus jai pasirodė regėjime, įteikė jai žiedą, taip pažymėdamas jos simbolinę santuoką su Kristumi ir įsipareigojimą Dievui.
Drąsa ir tikėjimo išpažinimas
Pasak krikščioniškosios tradicijos, Kotryna atsivertė į krikščionybę ir tapo uolia tikėjimo skelbėja. Ji buvo drąsi moteris, kuri viešai priešinosi imperatoriui Maksimianui, kuris persekiojo krikščionis. Kotryna drąsiai pasirodė prieš imperatorių ir jo dvarelį, bandydama atversti jį ir jo aplinką į krikščionybę. Ji išsiskyrė savo aštriu protu ir gebėjimu ginčytis su iškiliais mokslininkais ir filosofais.
Imperatorius, pamatęs Kotrynos išmintį ir negalėdamas jos įtikinti atsisakyti tikėjimo, surengė diskusiją tarp Kotrynos ir 50 iškiliausių pagonių filosofų. Kotryna išmintingai apgynė savo tikėjimą ir laimėjo diskusiją, po kurios net kai kurie filosofai atsivertė į krikščionybę. Ši pergalė imperatorių dar labiau įsiutino, ir jis įsakė Kotryną kankinti.
Kankinystė
Po nesėkmingų bandymų įtikinti Kotryną atsisakyti tikėjimo, imperatorius įsakė ją kankinti. Viena iš legendų pasakoja, kad ji turėjo būti nužudyta ant specialaus rato su aštriais peiliais, tačiau ratas sudužo, kai Kotryna pradėjo melstis. Šis stebuklas dar labiau suerzino imperatorių, ir galiausiai ji buvo nukirsdinta apie 305 m.
Kultas ir gerbimas
Kotryna Aleksandrietė tapo viena iš labiausiai gerbiamų šventųjų. Ji dažnai vaizduojama su palmės šaka, simbolizuojančia kankinystę, ir su laurų vainiku – kaip išminties ir mokslų simboliu. Taip pat ji dažnai vaizduojama su laužtu ratu, kuris primena stebuklą, kai ratas, kuriuo buvo siekiama ją nukankinti, sudužo. Šv. Kotrynos kankinystė tapo tikėjimo stiprybės, išminties ir drąsos simboliu.
Šventoji Kotryna yra laikoma filosofų, teologų, studentų, mokslininkų, mokytojų ir skaistuolių globėja. Jos vardu pavadinta daugybė bažnyčių ir vienuolynų visame pasaulyje. Vienas garsiausių yra Šventosios Kotrynos vienuolynas Sinajaus kalno papėdėje, kur, kaip manoma, saugomos jos relikvijos. Šis vienuolynas laikomas vienu seniausių krikščionybės pasaulyje ir iki šiol yra svarbus dvasinis centras.
Šventės diena
Šventosios Kotrynos šventė Katalikų bažnyčioje minima lapkričio 25 dieną, o Ortodoksų bažnyčioje ji pagerbiama gruodžio 7 dieną. Šią dieną tikintieji meldžiasi šv. Kotrynai, prašydami išminties, drąsos, stiprybės ir užtarimo.
Šventosios Kotrynos gyvenimas ir kankinystė simbolizuoja tikėjimo drąsą, intelektualinį įsipareigojimą ir meilę Dievui. Ji yra puikus pavyzdys, kaip tikėjimas gali būti neatsiejamas nuo mokslo ir išminties. Jos gebėjimas ginti krikščioniškąjį tikėjimą ir kankinystė už jį padarė ją viena iš labiausiai gerbiamų šventųjų istorijoje. Kotrynos gyvenimas skatina žmones išlikti tvirtiems tikėjime net ir sunkiausiomis aplinkybėmis ir tikėti, kad tikra išmintis ateina per Dievą.