Šventoji Dvasia, aplankyk mane –
Nuolankia malda aš kviečiu Tave.
Šventoji Dvasia, apkabink mane –
Nuolankia giesme aš kviečiu Tave.
Uždeki širdį, uždeki kūną,
Uždeki protą ir vesk.
Uždeki širdį, uždeki kūną,
Uždeki protą ir vesk ,
Sielą nuo purvo valyk.
Giesmėje „Šventoji Dvasia, aplankyk mane“ iš Gabrielės Tamutytės kūrybos išreiškiamas nuoširdus kvietimas Šventajai Dvasiai ateiti ir apgaubti tikintįjį savo meilės šiluma. Nuolankios maldos ir giesmės tonas pabrėžia dvasinio artumo troškimą, siekiant gauti vidinę stiprybę ir atgaivą. Prašoma, kad Šventoji Dvasia uždegtų širdį, kūną ir protą, vedantį tikintįjį teisingu keliu. Giesmė taip pat kviečia Šventąją Dvasią išvalyti sielą nuo purvo, simbolizuojant dvasinį atsinaujinimą ir troškimą būti švariam bei pasirengusiam Dievo tarnystei.