Šventoji Barbora yra viena iš labiausiai gerbiamų ir mylimų krikščionių kankinių, ypač globojanti tuos, kurie dirba pavojingus darbus, kaip antai kalnakasiai, sprogmenų specialistai, artileristai ir ugniagesiai. Jos gyvenimas apipintas legendomis, o krikščionių tradicijoje ji simbolizuoja drąsą ir ištikimybę tikėjimui, nepaisant sunkių išbandymų. Ji gyveno III amžiuje, Romos imperijos laikais, kai krikščionybė dar buvo persekiojama.
Legendos apie gyvenimą
Pagal legendą, Barbora gimė įtakingoje ir turtingoje pagoniškoje šeimoje Nikomedijoje (dabartinė Turkija). Jos tėvas Dioskoras buvo griežtas ir uždarė ją bokšte, norėdamas apsaugoti nuo išorinio pasaulio. Barbora, nepaisant tėvo valios, tapo krikščione, kai išgirdo apie Jėzaus Kristaus mokymus. Ji slapta pasikrikštijo ir įsipareigojo likti ištikima krikščioniškajam tikėjimui.
Kai tėvas sužinojo apie dukters krikščionišką tikėjimą, jis buvo įsiutęs. Dioskoras mėgino priversti Barborą atsisakyti savo tikėjimo ir grįžti į pagoniškus papročius, bet ji griežtai atsisakė. Jos drąsa ir atkaklumas, nepaisant tėvo grasinimų, pavertė ją didvyre krikščioniškoje tradicijoje.
Barborą pagaliau išdavė jos tėvas, kuris perdavė ją Romos valdžiai, kad ši būtų nubausta. Ji buvo žiauriai kankinama, bet liko ištikima tikėjimui. Pasak legendos, po daugybės kankinimų jos pačios tėvas Dioskoras ją nužudė kalaviju. Iškart po šio žiauraus veiksmo jį patį nutrenkė žaibas – tai buvo laikoma dievišku atpildymu už jo baisų nusikaltimą.
Šventosios globėja ir simboliai
Šventoji Barbora laikoma globėja tų, kurie dirba pavojingomis sąlygomis. Dėl jos istorijos, susijusios su kalėjimu bokšte ir žaibo smūgiu, ji taip pat siejama su staiga mirtimi, todėl viduramžiais ji buvo šaukiama kaip globėja, meldžiant apsaugos nuo netikėtos mirties. Ji taip pat dažnai minima kaip globėja nuo gaisrų ir kitų pavojų, kurie gali sukelti staigią mirtį.
Ikonografijoje Šv. Barbora dažnai vaizduojama su bokštu, kuriame buvo uždaryta, arba su kalaviju – ginklu, kuriuo ji buvo nužudyta. Kitas dažnas jos simbolis – taurė su komunija, kuri primena jos ištikimybę tikėjimui ir sakramentams, net mirties akivaizdoje.
Šventės diena ir garbinimas
Šv. Barbora oficialiai yra minima gruodžio 4 dieną. Jos atminimas plačiai švenčiamas visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kuriose yra stiprios kasybos ir karinės tradicijos. Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje kalnakasiai ją laiko savo globėja, o Prancūzijoje artileristai šaukiasi jos apsaugos. Lietuvoje ji taip pat gerbiama, ypač kaip kalnakasių ir ugniagesių globėja.
Nors Šv. Barboros gyvenimo faktai yra apipinti legendomis, jos ištikimybė tikėjimui ir drąsa kovojant su priespauda padarė ją viena iš ryškiausių kankinių krikščioniškoje tradicijoje. Jos gyvenimo istorija įkvepia daugybę žmonių ir toliau primena apie tikėjimo galią net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.