Šventasis Polikarpas buvo vienas iš ankstyviausių krikščionių vyskupų ir kankinių, laikomas svarbia figūra ankstyvojoje Bažnyčios istorijoje. Jis gimė apie 69 metus, tikėtina, Smyrnoje (dabartinėje Izmire, Turkijoje), ir buvo vyskupas toje pačioje vietovėje. Polikarpas yra žinomas dėl savo ryšių su apaštalais – manoma, kad jis buvo apaštalo Jono mokinys. Dėl to Polikarpas laikomas viena iš nedaugelio figūrų, kurios sujungia apaštalų laikus ir ankstyvąją Bažnyčią.
Polikarpas buvo žinomas už savo didelį pamaldumą ir ištikimybę krikščioniškai doktrinai, ypač kovoje prieš įvairias erezijas, kurios tuo metu pradėjo plisti Bažnyčioje, pavyzdžiui, gnosticizmą. Jis tvirtai gynė apaštališkąjį tikėjimą ir padėjo išlaikyti Bažnyčios mokymą gryną.
Vienas iš svarbiausių įvykių Polikarpo gyvenime buvo jo kelionė į Romą, kur jis susitiko su popiežiumi Anicetu ir aptarė Velykų šventimo datą. Nors jie nesutarė šiuo klausimu, abu parodė vienybę krikščionybėje ir kartu šventė Eucharistiją, o tai rodo Polikarpo pagarbą Bažnyčios vienybei nepaisant skirtingų tradicijų.
Vienas garsiausių Polikarpo įvykių yra jo kankinystė. Jis buvo pagautas per krikščionių persekiojimus, vykusius 155 m., imperatoriaus Antonino Pijaus valdymo laikotarpiu. Pasak tradicijos, Polikarpui buvo suteikta galimybė išsigelbėti, jei jis išsižadėtų Kristaus, tačiau jis atsakė: „Aštuoniasdešimt šešerius metus tarnavau Jam ir Jis man niekada nepadarė jokio blogio; kaip aš galėčiau dabar išsižadėti savo Karaliaus, kuris mane išgelbėjo?“ Šis atsakymas tapo viena iš labiausiai cituojamų šventojo Polikarpo frazių, atspindinčių jo ištikimybę ir tvirtą tikėjimą.
Polikarpas buvo sudegintas ant laužo, tačiau legenda pasakoja, kad ugnis jam nepakenkė, todėl buvo priversti jį nužudyti kardu. Jo kankinystė tapo svarbiu įvykiu ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, o jo gyvenimas ir mirtis buvo įkvėpimas daugybei krikščionių persekiojimų laikais.
Polikarpas buvo laikomas šventuoju ne tik dėl savo kankinystės, bet ir dėl savo nuopelnų išlaikant krikščionybės tyrumą bei ištikimybę apaštalų mokymams. Jo gyvenimo istorija užrašyta laiške, vadinamame „Polikarpo kankinystė“, kurį parašė ankstyvosios Bažnyčios tikintieji ir kuris yra vienas iš pirmųjų dokumentuotų krikščionių kankinystės liudijimų.
Šventasis Polikarpas švenčiamas vasario 23 dieną, o jo ištikimybė Dievui ir pasirengimas mirti už tikėjimą išlieka stipriu pavyzdžiu krikščionių bendruomenėms visame pasaulyje.