Šventasis Pilypas yra vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, minimas visose Evangelijose ir Apaštalų darbuose. Jis vaidino svarbų vaidmenį krikščioniškosios tikėjimo plėtros istorijoje, ypač dėl savo ryžto skelbti Evangeliją ir liudyti Jėzaus mokymus. Pilypas dažnai prisimenamas kaip apaštalas, kuris troško gilesnio supratimo apie Dievą ir Jėzaus prigimtį, aktyviai dalyvavo skleidžiant krikščionybę po Kristaus prisikėlimo.
Gyvenimas ir pašaukimas
Šventasis Pilypas gimė Betsaido mieste, Galilėjos regione, kuris taip pat buvo apaštalų Petro ir Andriejaus gimtinė. Evangelija pagal Joną aprašo, kaip Pilypas buvo tiesiogiai pašauktas Jėzaus: „Kitą dieną Jėzus norėjo keliauti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė: „Sek paskui mane“ (Jn 1, 43). Pilypas tuoj pat tapo Jėzaus sekėju ir savo draugui Natanaeliui (kuris vėliau tapo apaštalu Bartramiiejumi) pasakė: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė įstatyme ir pranašai – Jėzų, Juozapo sūnų iš Nazareto“ (Jn 1, 45).
Ši Evangelijos scena rodo Pilypo nuoširdumą ir tikėjimo uolumą. Jis nedvejodamas kvietė kitus tapti Jėzaus sekėjais, parodydamas savo ryžtą ir troškimą skleisti gerąją naujieną.
Pilypo vaidmuo Evangelijose
Pilypas taip pat išsiskiria savo užduodamais klausimais Jėzui. Jis dažnai ieškojo gilesnio supratimo apie Jėzaus mokymus. Vienas iš garsiausių Pilypo klausimų užfiksuotas Evangelijoje pagal Joną, kai Pilypas paprašo Jėzaus parodyti jiems Tėvą: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir mums gana“ (Jn 14, 8). Jėzus jam atsakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14, 9), taip pabrėždamas, kad Jėzus yra Dievo įsikūnijimas.
Kitas svarbus epizodas, susijęs su Pilypu, yra Jėzaus stebuklingas penkių tūkstančių pamaitinimas. Prieš įvykstant šiam stebuklui, Jėzus paklausė Pilypo, kur būtų galima nupirkti duonos tokiai didelei miniai pamaitinti. Pilypas atsakė, kad net dviejų šimtų denarų neužtektų nupirkti tiek duonos. Tai parodo, kad Pilypas buvo praktiškas žmogus, tačiau Jėzus parodė savo dieviškąją galią, padauginęs kelis kepalus duonos ir žuvis, kad pamaitintų minią (Jn 6, 5-7).
Misija po Jėzaus prisikėlimo
Po Jėzaus prisikėlimo ir Apaštalų Sekminių, Pilypas, kaip ir kiti apaštalai, buvo išsiųstas skelbti Evangeliją pasaulyje. Tradicija teigia, kad jis skelbė Evangeliją Graikijoje, Sirijoje ir Frygijoje (dabartinėje Turkijoje). Pilypas nešė krikščionybę į tolimus kraštus, stiprindamas ankstyvąją Bažnyčią ir plėsdamas tikėjimą.
Pagal senąją tradiciją, Pilypas mirė kankinio mirtimi Hierapolyje, dabartinėje Turkijoje. Jis buvo nukryžiuotas arba pakabintas aukštyn kojomis už tai, kad skelbė Evangeliją ir griežtai priešinosi pagonybei. Kai kuriose versijose teigiama, kad Pilypas prieš savo mirtį išgydė daug ligonių ir atvertė į tikėjimą daugelį žmonių. Jo kankinystė yra liudijimas apie jo atsidavimą krikščioniškam tikėjimui ir uolumą Evangelijos sklaidai.
Šventojo Pilypo šventė ir simbolika
Šventė: Katalikų ir ortodoksų bažnyčiose šventasis Pilypas yra minimas gegužės 3 dieną. Jis laikomas kelių profesijų globėju, įskaitant pirkliai ir kepėjus, nes buvo susijęs su duonos padauginimo stebuklu.
Simbolis: Pilypo simbolis ikonografijoje dažnai yra kryžius, kuris primena jo kankinystę, arba duonos kepalai, susiję su penkių tūkstančių pamaitinimo stebuklu. Šventasis Pilypas taip pat kartais vaizduojamas su lazdynu, kuris simbolizuoja jo keliones ir misijas po Kristaus prisikėlimo.
Viena iš garsių citatų, susijusių su Pilypu, atspindi jo siekį geriau pažinti Dievą: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir mums gana“ (Jn 14, 8). Tai rodo jo gilų troškimą pažinti Dievą per Jėzų, kuris buvo Dievo įsikūnijimas žemėje.
Šventasis Pilypas, būdamas Jėzaus mokinys ir apaštalas, atliko svarbų vaidmenį ankstyvojoje Bažnyčioje ir paliko reikšmingą palikimą, kuris iki šiol įkvepia tikinčiuosius siekti gilesnio tikėjimo ir nuolankumo Dievui.