Šventasis Mikalojus, taip pat žinomas kaip Mikalojus iš Myros arba Šv. Mikalojus Stebukladarys, yra viena iš populiariausių ir garbinamų figūrų krikščioniškame pasaulyje. Jis gyveno III–IV amžiuje ir buvo Myros (dabartinėje Turkijoje esančio miesto) vyskupas. Šv. Mikalojus yra plačiai žinomas dėl savo gerumo, dosnumo, meilės vaikams ir stebuklų. Jis laikomas vaikų, jūrininkų, pirklių, neturtingųjų ir daugybės kitų globėju. Jo gyvenimas ir darbai padėjo sukurti šiuolaikinį Kalėdų Senelio įvaizdį, nors jo tikrasis dvasinis ir religinis vaidmuo yra kur kas gilesnis.
Ankstyvasis gyvenimas
Mikalojus gimė maždaug 270 m. turtingoje krikščioniškoje šeimoje Pataroje, Likijos regione, kuris šiandien yra dalis Turkijos. Ankstyvame amžiuje netekęs savo tėvų, Mikalojus paveldėjo didelį turtą, tačiau jis pasirinko pašaukimą tarnauti Dievui. Jis pasižymėjo giliu tikėjimu ir nuolankumu, o paveldėtą turtą skyrė labdarai, padėdamas vargšams ir stokojantiems.
Mikalojus kaip vyskupas
Vėliau Mikalojus tapo Myros vyskupu. Jo, kaip vyskupo, veikla buvo pažymėta ypatinga meile ir rūpesčiu žmonėms. Jis ypač rūpinosi vargšais ir skurstančiaisiais, siekė socialinio teisingumo ir padėjo tiems, kurie pateko į nelaimes. Pasakojama, kad Mikalojus dažnai slapta palikdavo dovanas tiems, kuriems jų labiausiai reikėjo, todėl tapo žinomas dėl savo geranoriškumo ir dosnumo.
Garsiausios legendos
Šv. Mikalojų gaubia daugybė legendų, kurios pabrėžia jo stebukladariškas galias ir gerumą. Viena garsiausių istorijų pasakoja apie tris neturtingo žmogaus dukteris. Jų tėvas neturėjo lėšų užtikrinti jų kraičio, todėl negalėjo jų ištekinti. Mikalojus, norėdamas joms padėti, tris naktis iš eilės slapta per langą įmetė maišelį su auksiniais pinigais, taip išgelbėdamas jas nuo vergijos ar kitų nelaimių. Ši legenda tapo pamatu tradicijai, kad Mikalojus slapta dovanoja dovanas, kas vėliau susiformavo į Kalėdų Senelio įvaizdį.
Kita žinoma legenda pasakoja apie jūrininkus, kurie atsidūrė pavojingoje audroje jūroje ir meldėsi Šv. Mikalojui. Stebuklingai pasirodęs, Mikalojus juos išgelbėjo ir nuramino audrą. Dėl šios istorijos jis tapo jūrininkų globėju, o jo atvaizdas dažnai randamas laivuose ir jūrininkų bažnyčiose.
Kankinystė ir mirtis
Šv. Mikalojus gyveno krikščionių persekiojimo laikais ir, manoma, kad jis buvo įkalintas Romos imperatoriaus Diokletiano persekiojimų metu. Tačiau iškalbos ir dvasinės stiprybės dėka Mikalojus išliko stiprus ir toliau tarnavo savo tikėjimui.
Mikalojus mirė apie 343 m. gruodžio 6 d. Jo palaikai buvo palaidoti Myros katedroje, o vėliau pervežti į Bari miestą Italijoje, kur jie išliko iki šiol. Gruodžio 6 diena, jo mirties diena, tapo švente, žinoma kaip Šv. Mikalojaus diena.
Kultas ir palikimas
Šv. Mikalojus tapo vienu populiariausių šventųjų tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje. Jis yra daugelio Europos miestų globėjas, o jo gerumo ir dosnumo pavyzdys įkvėpė daugybę tradicijų, ypač Kalėdų laikotarpiu. Vakarų pasaulyje jo figūra įkvėpė Kalėdų Senelio personažą, kuris taip pat slapta dovanoja dovanas vaikams, tačiau Mikalojus buvo ir išlieka kur kas daugiau nei tik „dovanų davėjas“.
Jo pamaldumo, teisingumo ir pagalbos silpniesiems pavyzdys šiandien yra svarbus tikinčiųjų gyvenime. Šv. Mikalojus yra vaikų, jūrininkų, keliautojų, pirklių, neteisingai apkaltintų žmonių ir daugelio kitų globėjas. Jo gyvenimas ir stebuklai toliau įkvepia daugelį tikinčiųjų visame pasaulyje.