Šventasis Kazimierai, dvasios galiūne,
maldauk mums malonių brangių:
ir sielos tyrumo, ir dvasios tvirtumo,
krikščioniškos meilės širdžių.
Anuomet tu Vilniuj gyvenimu rodei,
kaip Dievą ir žmogų mylėt.
Skaistumo dorybės atskleidęs tu grožį
ir mums nenupulti padėk.
Nuo priešų ir miręs tu Lietuvą gynei,
kariams pasirodęs mūšy.
Nuo pikto žabangų apginki tėvynę
neleisk jai paskęst liūdesy.
Šventasis Kazimierai, grįžk iš Aukštybių,
atnešdamas tautai Vilties.
Padėk melsti Dievą Tikėjimo gyvo,
kad Meilė vargus nugalės.
Ši giesmė kreipiasi į Šv. Kazimierą kaip į dvasinį stiprybės ir gailestingumo šaltinį, prašydama jo malonių ir pagalbos. Pirmame posme prašoma, kad Šv. Kazimieras suteiktų sielos tyrumą, dvasios tvirtumą ir krikščioniškos meilės širdyse. Antrame posme paminima, kaip Šv. Kazimieras savo gyvenimu Vilniuje pademonstravo Dievo ir žmogaus meilę, ir prašoma jo pagalbos, kad ši dorybė būtų išlaikyta. Trečiame posme pabrėžiamas Šv. Kazimiero vaidmuo ginant Lietuvą nuo priešų ir liūdesio, ir prašoma apsaugos nuo pikto. Giesmės pabaigoje išreiškiamas prašymas, kad Šv. Kazimieras grįžtų iš dangaus ir atneštų tautai viltį, padėdamas melsti gyvą tikėjimą, kad meilė įveiks vargus. Giesmė yra giedama prašant Šv. Kazimiero globos ir užtarimo, siekiant išlaikyti tikėjimą ir stiprinti tautą.