Judas Iskariotas yra vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, tačiau krikščioniškoje tradicijoje jis dažniausiai prisimenamas dėl savo išdavystės, dėl kurios Jėzus buvo suimtas ir nukryžiuotas. Nors jo vaidmuo Biblijos istorijoje yra tragiškas ir prieštaringas, Judas yra viena iš svarbiausių Naujojo Testamento figūrų, nes jo veiksmai tapo katalizatoriumi Jėzaus aistrai, kančiai ir prisikėlimui.
Ankstyvasis gyvenimas ir apaštalystė
Judas Iskariotas, tikėtina, kilęs iš miestelio Kerioto, nes „Iškariotas“ gali reikšti „iš Kerioto“ (miestas, esantis Judėjos pietuose). Tai galėtų rodyti, kad Judas buvo vienintelis apaštalas, kilęs iš Judėjos, nes kiti apaštalai buvo iš Galilėjos.
Jis buvo vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų, pašauktas būti vienu iš artimiausių mokinių. Pradžioje jis, kaip ir kiti apaštalai, buvo ištikimas Jėzui, keliaudamas su juo, klausydamasis Jo pamokslų ir matydamas stebuklus. Judas buvo paskirtas apaštalų kasininku, todėl turėjo atsakingą ir svarbų vaidmenį bendruomenėje. Evangelijoje pagal Joną užsimenama, kad Judas kartais vogė pinigus iš kasos, kurią turėjo prižiūrėti (Jn 12, 6).
Jėzaus išdavystė
Judo Iskarioto išdavystė yra viena iš labiausiai žinomų Biblijos istorijų. Evangelijos pasakoja, kad Judas išdavė Jėzų už trisdešimt sidabrinių, kuriuos gavo iš aukštųjų žydų kunigų. Ši išdavystė buvo išpildyta Velykų išvakarių naktį, kai Judas nuvedė kareivius ir religinius vadovus į vietą, kur Jėzus meldėsi Getsemanės sode. Judas pasitiko Jėzų ir išdavė jį pabučiuodamas, kas tapo ženklu kareiviams suimti Jėzų.
Ši išdavystė buvo numatyta Jėzaus ir laikoma dalimi Dievo plano, kuris leido įvykti Jėzaus nukryžiavimui ir galutiniam prisikėlimui. Jėzus aiškiai suprato, kad Judas jį išduos, ir tai parodė Paskutinės vakarienės metu, sakydamas: „Vienas iš jūsų mane išduos“ (Mt 26, 21). Jis taip pat perspėjo Judą: „Geriau būtų tam žmogui, jei jis nebūtų gimęs“ (Mt 26, 24).
Judo mirtis
Po Jėzaus išdavystės Judas suprato, kad jo veiksmai sukėlė Jėzaus suėmimą ir vėlesnę kančią. Pagal Evangeliją pagal Matą, kai Judas pamatė, kad Jėzus buvo pasmerktas mirčiai, jis gailėjosi ir sugrąžino trisdešimt sidabrinių aukštiesiems kunigams, sakydamas: „Aš nusidėjau, išdavęs nekaltą kraują“ (Mt 27, 4). Tačiau kunigai atsakė, kad tai nėra jų problema, ir Judas, pilnas nevilties, pasikorė (Mt 27, 5). Taip pat yra alternatyvi versija iš Apaštalų darbų knygos, kurioje teigiama, kad Judas „nukrito ir plyšo per vidurį“ (Apd 1, 18), kas galėtų reikšti mirtį nuo savižudybės.
Jo mirties vieta buvo pavadinta „Kraujo lauku“ (Akeldama), nes tai buvo nupirkta už pinigus, gautus už išdavystę. Tai rodo tragišką ir žiaurų Judo likimą.
Judo vaidmuo krikščionybėje
Judo Iskarioto išdavystė buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Jėzus buvo nukryžiuotas, ir todėl jo veiksmai laikomi itin svarbiais krikščioniškoje istorijoje. Nors jis yra smerkiamas kaip išdavikas, teologai dažnai aptaria, ar Judas buvo tiesiog „instrumentas“ Dievo plane, reikalingas tam, kad įvyktų Kristaus auka už žmonijos nuodėmes.
Kai kurie interpretuoja Judo išdavystę kaip jo nesugebėjimą suvokti Jėzaus misijos ir tikėjimo trūkumą. Yra spekuliacijų, kad Judas galėjo norėti paspartinti įvykius, tikėdamasis, kad Jėzaus suėmimas paskatins jį pradėti politinę revoliuciją prieš Romos valdžią. Tačiau tai lieka spekuliacijomis, nes Naujajame Testamente tiesioginių paaiškinimų apie Judo motyvus nėra daug.
Citata iš Evangelijos pagal Joną atskleidžia Jėzaus suvokimą apie Judo išdavystę: „Nes ne visi esate švarūs“ (Jn 13, 11), kai Jėzus kalba apie savo mokinius. Tai rodo, kad Jėzus suprato Judo būsimą išdavystę, tačiau vis tiek priėmė ją kaip savo kančios plano dalį.
Judas Iskariotas yra įspėjamasis simbolis krikščioniškoje tradicijoje apie išdavystę, godumą ir netikėjimą, tačiau jo veiksmai taip pat yra susiję su didžiuoju Jėzaus atpirkimu ir prisikėlimu.