Šventasis Jonas Krikštytojas yra vienas žymiausių pranašų tiek Biblijoje, tiek krikščionybės istorijoje. Jis laikomas Jėzaus pirmtaku, nes jo misija buvo pasiruošti Mesijo atėjimui. Jonas Krikštytojas gimė Judėjoje, maždaug 6 metus prieš Kristaus gimimą, ir buvo ypatingas jau nuo gimimo. Jo tėvai – Zacharijas ir Elzbieta – buvo vyresnio amžiaus ir negalėjo turėti vaikų, kol angelas Gabrielis neapsireiškė Zacharijui ir nepranešė apie būsimo sūnaus gimimą. Tai buvo stebuklingas momentas, nes Jono atėjimas į pasaulį buvo suvoktas kaip Dievo malonės ženklas.
Jonas augo asketiškoje aplinkoje, dykumoje, kur vedė paprastą ir griežtą gyvenimo būdą. Jis vilkėjo kupranugario vilnos drabužius ir maitinosi skėriais bei laukiniu medumi. Šis atsidavimas paprastam gyvenimui buvo ryškus Jono bruožas, kuris parodė jo dvasinį pasiruošimą paskelbti Mesijo atėjimą.
Jo pagrindinė veikla buvo krikštijimas Jordano upėje, todėl jis ir žinomas kaip Jonas Krikštytojas. Jis kvietė žmones atgailauti už nuodėmes ir krikštytis kaip atgailos ženklą. Viena garsiausių jo citatų iš Evangelijos pagal Matą skamba taip: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė arti“ (Mt 3,2). Jis ne tik krikštijo paprastus žmones, bet ir ryžtingai smerkė religinių lyderių veidmainystę bei tuštybę. Jono žinia buvo aiški – atgaila yra būtina norint priartėti prie Dievo karalystės.
Vienas iš reikšmingiausių Jono darbų – Jėzaus krikštas. Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kaip Jonas iš pradžių atsisakė krikštyti Jėzų, sakydamas: „Aš turiu būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ (Mt 3,14), tačiau Jėzus reikalavo, kad taip įvyktų. Šis krikštas buvo svarbus įvykis Jėzaus gyvenime, nes tuo metu Šventoji Dvasia nusileido kaip balandis ir iš dangaus nuskambėjo Dievo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3,17).
Jono Krikštytojo gyvenimas baigėsi tragiškai. Jis buvo įkalintas ir nukirsdintas pagal karaliaus Erodo įsakymą. Tai įvyko dėl Erodo žmonos Erodiados keršto, nes Jonas viešai smerkė jų santuoką kaip neteisėtą. Jono galva buvo atnešta ant padėklo kaip dovaną Erodiados dukteriai Salomėjai, kurios šokis sužavėjo Erodą.
Jonas Krikštytojas buvo pavyzdys ryžto, tikėjimo ir drąsos. Jo gyvenimas ir žinia apie atgailą bei Dievo artumą iki šiol stipriai veikia krikščionių tikėjimą ir Bažnyčią.
Šventasis Jonas Krikštytojas yra dažnai minimas Biblijoje, ypač Evangelijose. Čia yra kelios svarbios citatos, susijusios su Jonu Krikštytoju:
- Jo misijos skelbimas:
„Jis balsas šaukiančiojo tyruose: ‘Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus’“ (Evangelija pagal Morkų 1, 3). Ši citata parodo Jono misiją – pasiruošti žmones Kristaus atėjimui. - Jo kvietimas atgailai:
„Atgailaukite, nes dangaus karalystė arti“ (Evangelija pagal Matą 3, 2). Jonas skelbė atgailą kaip pagrindinį žmonių pasiruošimo elementą susitikti su Dievu. - Jėzaus krikštas:
„Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet po manęs ateina galingesnis už mane. Aš nevertas nė jo kurpių nešioti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Evangelija pagal Matą 3, 11). Šis Jono pareiškimas parodo jo nuolankumą ir Jėzaus viršenybę. - Jėzaus krikšto momentas:
„Ir vos pakrikštytas Jėzus išlipo iš vandens. Štai atsivėrė dangūs, ir Jis išvydo Dievo Dvasią nusileidžiančią tarsi balandį ir nužengiančią ant Jo. Ir štai balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi’“ (Evangelija pagal Matą 3, 16-17). Tai buvo svarbus įvykis, kurio metu Jonas liudijo apie Jėzaus dieviškumą. - Jono nuolankumas:
„Jam reikia augti, o man mažėti“ (Evangelija pagal Joną 3, 30). Ši citata rodo Jono nuolankumą ir suvokimą, kad jo misija – paruošti kelią Jėzui.
Šios citatos išryškina Jono Krikštytojo svarbą ir jo dvasinę jėgą, taip pat jo ypatingą vaidmenį Jėzaus Kristaus misijoje.