Šventasis Anicetas yra viena iš mažiau žinomų, bet labai svarbių krikščionybės figūrų. Anicetas buvo Romos popiežius nuo maždaug 157 iki 168 metų. Jis gimė Sirijoje, tačiau tikslesnė gimimo data nėra žinoma. Apie jo kilmę ir ankstyvą gyvenimą išliko mažai informacijos, tačiau jis yra gerbiamas dėl savo tvirtos pozicijos Bažnyčios viduje ir vadovavimo per sudėtingus teologinius ginčus.
Anicetas buvo popiežius, kai krikščionybė dar buvo ankstyvoje formavimosi stadijoje, o Romos imperijoje dar vyko persekiojimai. Viena iš jo svarbiausių veiklų buvo ginti ortodoksinį mokymą nuo įvairių erezijų, kurios buvo dažnos tuo metu. Ypač reikšminga buvo jo kova su montanistais – judėjimu, kuris skelbė naujas pranašystes ir radikalias moralines reformas, kurios prieštaravo Bažnyčios doktrinoms.
Anicetas taip pat svarbus dėl to, kad susitiko su šventuoju Polikarpu, Smirnos vyskupu ir tiesioginiu apaštalų mokiniu. Šis susitikimas įvyko Romoje, ir jo metu Polikarpas ir Anicetas diskutavo dėl Velykų datos, kurios laikymasis buvo skirtingas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Nors jie nesutarė dėl datos, jų dialogas buvo svarbus Bažnyčios vienybei, nes jie liko broliais Kristuje, nepriklausomai nuo šių nesutarimų. Šis dialogas parodė Aniceto diplomatiškumą ir jo sugebėjimą išlaikyti Bažnyčios vienybę, net kai kyla nesutarimai.
Kalbant apie Aniceto šventumo priežastis, jis buvo paskelbtas šventuoju dėl savo didelės ištikimybės krikščioniškajai doktrinai, tvirto tikėjimo ir vadovavimo per sunkius laikus. Jis taip pat buvo vienas iš pirmųjų Bažnyčios vadovų, kurie ėmėsi kovos su gnosticizmu – filosofiniu ir religiniu mokymu, kuris bandė interpretuoti krikščionybę per dualistinę pasaulėžiūrą. Aniceto ryžtas ginti Bažnyčios tikėjimą nuo tokių mokymų padėjo išlaikyti Bažnyčios mokymo vienybę.
Vienas iš įdomesnių faktų apie Anicetą – jo kova su gnosticizmu buvo ne tik intelektinė, bet ir moralinė. Jis uždraudė dvasininkams dėvėti ilgus plaukus, nes tai buvo laikoma gnostikų ženklu. Šis draudimas rodo, kaip net mažos išorinės detalės gali turėti didelę teologinę reikšmę Aniceto akimis.
Nors nėra žinoma, ar Anicetas atliko stebuklus, jo darbai ginant Bažnyčią ir tikėjimą buvo laikomi dvasinio stebuklo dalimi. Jis mirė kaip kankinys Romoje apie 168 metus, kai krikščionys vis dar buvo persekiojami Romos valdžios. Jo kapas yra Romoje, o jo šventė minima balandžio 17 d.