Šventasis Adalbertas Prahiškis (Vaitiekus) yra vienas iš ankstyvųjų krikščionybės šviesulių Vidurio ir Rytų Europoje, žinomas dėl savo misijinio darbo ir kankinystės. Jis gimė apie 956 m. netoli Libico, dabartinėje Čekijoje, kilmingoje slavų kunigaikščių šeimoje. Adalberto tėvai buvo turtingi ir įtakingi žmonės, o pats Adalbertas anksti rodė didelį polinkį į dvasinį gyvenimą. Jo krikšto vardas buvo Vaitiekus, tačiau, kai tapo Prahos vyskupu, jis priėmė vardą Adalbertas, pagerbdamas savo mokytoją.
Adalbertas buvo išsilavinęs, mokėsi Magdeburge, Vokietijoje, ir buvo auklėjamas krikščioniškos dvasios. 982 m., vos 26 metų amžiaus, jis buvo paskirtas Prahos vyskupu. Tačiau vyskupo pareigos jam atnešė ne tik garbę, bet ir daugybę iššūkių. Jis atkakliai kovojo su pagonybės likučiais ir bandė reformuoti Bažnyčios veiklą, skatindamas dvasinį atsinaujinimą. Deja, jo pastangos dažnai sulaukdavo pasipriešinimo tiek iš politinių, tiek iš bažnytinių sluoksnių.
Vienas iš Adalberto išskirtinių bruožų buvo jo rūpestis vargšais ir vergais. Jis drąsiai gynė prastuomenę nuo išnaudojimo ir reikalavo socialinio teisingumo, kas sukėlė konfliktus su Čekijos elitu. Jausdamasis nusivylęs, kad negali pasiekti realių pokyčių, Adalbertas net kelis kartus atsistatydino iš vyskupo pareigų ir pasitraukė į benediktinų vienuolyną Italijoje. Tačiau vėliau popiežiaus paragintas sugrįžo tęsti savo misijos.
Jo šventumas ypač išryškėjo per misijinį darbą. Adalbertas troško skleisti krikščionybę už savo gimtosios šalies ribų. Jis iškeliavo į Vengriją, Lenkiją ir galiausiai į Prūsiją, kur bandė atversti vietinius gyventojus į krikščionybę. Deja, 997 m. balandžio 23 d. jis buvo nužudytas prūsų pagonių, nenorėjusių priimti naujojo tikėjimo. Jo mirtis laikoma kankinyste, ir netrukus po jo mirties pradėjo sklisti žinios apie jo šventumą.
Adalberto relikvijos tapo svarbia krikščioniškų piligrimysčių vieta, o pats jis buvo kanonizuotas 999 m., vos po dvejų metų nuo savo kankinystės. Jo relikvijos ilsisi Gniezno katedroje Lenkijoje, ir jis yra laikomas Lenkijos bei Čekijos globėju.
Adalberto žinia buvo paprasta, bet gili: krikščioniškas tikėjimas turi būti ne tik formaliai priimtas, bet ir išgyvenamas per kasdienius darbus, atsidavimą vargšams ir silpniausiems, o misijų darbas yra aukščiausia krikščioniško pašaukimo išraiška.
Penkios citatos iš Biblijos, kurios atspindi šv. Adalberto dvasinę misiją:
- „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ (Mt 28, 19)
- „Kas tau trenkia per vieną skruostą, atsuk jam ir kitą.“ (Lk 6, 29)
- „Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.“ (Mt 5, 10)
- „Tegul jūsų šviesa šviečia žmonėms.“ (Mt 5, 16)
- „Nešiokite vieni kitų naštas ir taip įvykdysite Kristaus įsakymą.“ (Gal 6, 2)
Šventasis Adalbertas Prahiškis iki šiol išlieka pavyzdžiu krikščioniško tikėjimo, drąsos ir pasiaukojimo, ypač per misijų darbą ir siekį atnešti taiką bei teisingumą.