Šventą naktį žvaigždės švietė,
į Betliejų rodė kelią:
„Eikite pas Jėzų!“ – kvietė –
Guli Dievas ant šienelio.
Jis atėjo pas savuosius –
nešt žmonijai atpirkimo.
Ir pravirko šaltą naktį.
Jo pasaulis nepažino.
Garbino jį piemenėliai,
angelų pulkai nušvito.
Jis gulėjo prakartėly,
snieguolės šaltutės krito.
Gimė žemėje Mesijas.
Viešpatie Emanueli,
gelbėk iš tamsos žmoniją!
Švieski kelią vargdienėliams!
Mielas dieviškas Vaikelis
ant šienelio paguldytas.
Mes su vargšais piemenėliais
Jėzų sveikinam Mažytį!
Ši giesmė apibūdina Kalėdų nakties stebuklą, kai Jėzus gimė ir buvo pasveikintas piemenėlių bei angelų. Ji pabrėžia, kad žvaigždės vedė į Betliejų, kur Dievas, atnešęs išgelbėjimą žmonijai, ilsėjosi ant šienelio. Giesmė išreiškia, kad Jėzus, nors ir gimęs kukliose sąlygose, buvo garbinamas ir pripažintas kaip Mesijas, gelbstintis pasaulį iš tamsos. Ji kviečia visus, ypač vargdienius, švęsti ir garbinti Jėzų, išreiškiant džiaugsmą ir dėkingumą už jo atėjimą. Giesmė puikiai tinka Kalėdų šventėms, kai atsimenama ir švenčiama Jėzaus gimimo diena.