Sveika, Karaliene, gailestingumo Motina

Sveika, Karaliene, gailestingumo Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai,
tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami
šiame ašarų klonyje. 

Todėl tu, mūsų Užtarėja,
savo gailestingas akis į mus atkreipki
ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų,
mums po šios tremties parodyk. 
O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!

Malda „Sveika, Karaliene“ (Salve Regina) yra viena iš garsiausių ir populiariausių maldų, skirtų Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Ji dažnai meldžiama Rožinio maldos pabaigoje ir yra naudojama krikščioniškose tradicijose kaip malda prašant Marijos užtarimo ir globos. Ši malda ypatingai išreiškia Marijos kaip gailestingumo Motinos, užtarėjos ir vilties simbolį, ypač sunkumuose ir gyvenimo išbandymuose.

Ką reiškia ši malda?

  1. „Sveika, Karaliene, gailestingumo Motina, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!“ – Šie žodžiai kreipiasi į Mariją kaip Karalienę ir Motiną, kuri yra gailestinga ir rūpinasi savo vaikais. Ji apibūdinama kaip „gyvybė, paguoda ir viltis“, nes tikintieji mato ją kaip nuolatinę užtarėją ir dvasinę vedlę, kuri teikia dvasinę pagalbą ir viltį.
  2. „Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai, tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.“ – Čia malda primena krikščionių situaciją pasaulyje, apibūdinant ją kaip „ištremtųjų Ievos vaikų“ padėtį. Tai simbolizuoja nuodėmės ir kančios situaciją, kurią žmonės patiria po Ievos ir Adomo nuopuolio. Šiame „ašarų klonyje“ žmonės verkia ir kenčia, bet kreipiasi į Mariją ieškodami paguodos ir užtarimo.
  3. „Todėl tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk.“ – Marija vadinama užtarėja, prašoma, kad ji atkreiptų savo „gailestingas akis“ į kenčiančius tikinčiuosius. Tai prašymas, kad po žemiškojo gyvenimo „tremties“ tikintieji galėtų pamatyti Jėzų, Marijos Sūnų, amžinybėje. Šis prašymas atspindi krikščionių viltį dėl išganymo ir amžinojo gyvenimo su Dievu.
  4. „O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!“ – Šie žodžiai yra pilni meilės ir pagarbumo Marijai, išreiškiant jos gerumą, maloningumą ir motinišką švelnumą. Malda baigiasi šiais kreipiniais kaip išraiška pagarbos ir tikėjimo jos užtarimu.

Reikšmė krikščionims:

Krikščionims „Sveika, Karaliene“ yra gilus maldingas kreipimasis į Mariją, prašant jos užtarimo ir globos, ypač gyvenimo sunkumuose. Marija laikoma dangiškąja Motina, kuri rūpinasi savo vaikais ir veda juos arčiau Jėzaus. Tai yra vilties malda, kurioje išreiškiamas troškimas pergyventi šios žemiškosios tremties sunkumus ir galutinai sutikti Kristų amžinybėje.

Malda ypač reikšminga dėl to, kad išryškina Marijos vaidmenį krikščioniškoje tradicijoje kaip užtarėjos ir „gailestingumo Motinos“. Krikščionys tikisi, kad per Marijos maldas ir užtarimą jie gaus Dievo malonę ir bus išganyti.

Istorinė kilmė:

Malda „Salve Regina“ atsirado maždaug XI amžiuje ir dažnai siejama su vienuolių cistercų ordinu. Ji buvo priskiriama šv. Bernardui Klerviečiui, tačiau tikėtina, kad malda atsirado anksčiau, o šv. Bernardas ją plačiai išpopuliarino. Ji ilgainiui tapo labai populiari įvairiose katalikiškose tradicijose ir buvo įtraukta į kasdienes Rožinio maldas bei kitus liturginius kontekstus.

Nors ši konkreti malda nėra tiesiogiai minima Biblijoje, jos prasmė ir kreipimasis į Mariją remiasi biblinėmis nuorodomis ir tradicijomis. Marijos kaip gailestingosios Motinos ir užtarėjos vaidmuo kyla iš įvairių Biblijos vietų, ypač iš Luko evangelijos, kur Marija vadinama palaiminta tarp moterų (Lk 1, 42) ir priima angelo Gabrieliaus žinią, kad pagimdys Dievo Sūnų (Lk 1, 26–38). Marijos užtarimas ir rūpinimasis taip pat matomas Kanos vestuvių istorijoje, kai ji tarpininkauja tarp žmonių ir Jėzaus, kad padėtų žmonėms jų reikaluose (Jn 2, 1–11).