„Šlovingai garbiname nepadalintą Trejybę,
nes Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia
yra viena Dievybė.
Šventa, šventa, šventa Tu!“
Švč. Trejybės troparas skirtas pabrėžti Trejybės dogmą – vieno Dievo buvimą trijose skirtingose asmenyse: Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Šis troparas yra garbinimo giesmė, kurioje krikščionys išreiškia savo tikėjimą ir pagarbą Švenčiausiajai Trejybei kaip pagrindinei krikščionių teologinei tiesai.
„Šlovingai garbiname nepadalintą Trejybę“ – čia pabrėžiama, kad nors Trejybė yra trijų skirtingų asmenų sąjunga, ji išlieka nepadalinta ir vieninga. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia nėra trys skirtingi dievai, bet viena esybė, kuri egzistuoja trijuose asmenyse. Tai esminė krikščioniškosios teologijos idėja, kuri kelia paslaptį ir gilų dvasinį suvokimą apie Dievo prigimtį.
„Nes Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra viena Dievybė“ – šioje eilutėje pabrėžiama vienybės koncepcija. Krikščionybėje Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia turi skirtingus vaidmenis, bet jie visi yra to paties dieviškojo plano dalis. Tėvas – kūrėjas, Sūnus – atpirkėjas, o Šventoji Dvasia – vedlys ir globėjas. Visi jie veikia vienybėje, kaip viena Dievybė.
„Šventa, šventa, šventa Tu!“ – ši eilutė yra tiesioginis kreipimasis į Dievą, šlovinant Jo šventumą. Tai tarsi atgarsis iš biblinio Sanctus himno, kurį gieda angelai danguje (pavyzdžiui, Izaijo 6:3 arba Apreiškimo 4:8). Ši eilutė taip pat pabrėžia Dievo šventumą, Jo visur esantį ir nepasiekiamą šventumą, kuris yra svarbiausia krikščioniškojo garbinimo dalis.
Šis troparas skirtas Švenčiausiosios Trejybės garbinimui, kuris yra pagrindinė krikščioniškojo tikėjimo tiesa. Trejybės dogma moko, kad Dievas yra vienas, bet egzistuoja trijuose asmenyse: Tėve, Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje. Troparas padeda tikintiesiems suprasti ir išreikšti šią paslaptį, šlovinant Dievo vienybę ir trejybinę prigimtį.
Švč. Trejybės troparas naudojamas liturginėse apeigose, ypač Švč. Trejybės šventėje, kuri krikščionių Bažnyčiose švenčiama sekmadienį po Sekminių. Jis taip pat gali būti naudojamas per bet kokias pamaldas, skirtas šlovinti Dievą, ypač akcentuojant Jo trejybinį aspektą. Stačiatikių ir rytų apeigų katalikų bažnyčiose šis troparas yra dažna dalis liturgijų, skirtų Trejybės garbinimui, ir padeda tikintiesiems susikaupti ties esminėmis tikėjimo tiesomis.