Šv. Teresėlė, dar žinoma kaip Kūdikėlio Jėzaus Teresė arba Teresė iš Lizjė, yra viena mylimiausių ir populiariausių šventųjų Katalikų Bažnyčioje. Ji gimė 1873 m. Prancūzijoje ir mirė 1897 m., būdama vos 24 metų. Nepaisant trumpo gyvenimo, Teresėlės dvasinė žinia, žinoma kaip „mažasis kelias“, tapo įkvėpimu milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje.
Teresėlė užaugo labai religingoje šeimoje ir nuo mažens jautė ypatingą meilę Dievui. Būdama vos penkiolikos metų, įstojo į Karmelitų vienuolyną Lisieux mieste, Prancūzijoje. Čia ji priėmė vardą Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresė, pabrėždama savo visišką atsidavimą Dievui per nuolankumą ir paprastumą. Teresėlės gyvenimas vienuolyne buvo pažymėtas ligomis ir fiziniais kentėjimais, tačiau jos vidinis pasaulis buvo pripildytas nepaprastos meilės Dievui ir tikėjimo.
Svarbiausias jos dvasinis indėlis yra vadinamasis „mažasis kelias“ – tai dvasinė filosofija, kurioje Teresėlė mokė, kad kelias į šventumą nėra per didelius darbus ar išskirtines herojiškas pastangas, bet per mažus, kasdienius darbus, atliekamus su didele meile. Ji tikėjo, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo padėties ar gabumų, gali tapti šventuoju, jei su meile priima kasdienius iššūkius ir pasitiki Dievo gailestingumu. Teresėlė stengėsi gyventi visiškai paprastai ir nuolankiai, pabrėždama, kad ji yra kaip maža gėlė Dievo soduose, džiaugsmingai atiduodanti viską, ką turi, Dievo garbei.
Teresėlė savo gyvenimą užrašė autobiografijoje „Vienos sielos istorija“, kuri buvo išleista po jos mirties ir greitai tapo viena labiausiai skaitomų religinių knygų pasaulyje. Ši knyga atskleidžia jos gilų tikėjimą, intymų ryšį su Dievu ir ypatingą dvasinę viziją, kurioje dominuoja meilė, nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu. Ji rašė: „Mano pašaukimas yra meilė. Aš pasirinkau viską iš meilės“. Šie žodžiai tapo jos dvasinio gyvenimo pagrindu.
Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė yra ypatingai mylima ir gerbiama dėl savo paprastumo, kuris tapo dvasinės didybės ženklu. Jos mokymai apie pasitikėjimą Dievo gailestingumu ir jos „mažasis kelias“ buvo itin svarbūs Bažnyčiai, ir dėl šios priežasties ji buvo kanonizuota 1925 m. 1997 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją Bažnyčios mokytoja, nepaisant to, kad ji neturėjo jokio oficialaus teologinio išsilavinimo. Teresėlė tapo jauniausia Bažnyčios mokytoja istorijoje, ir jos mokymai toliau įkvepia milijonus tikinčiųjų.
Kūdikėlio Jėzaus Teresė taip pat laikoma misijų globėja, nors pati niekada neišvyko iš vienuolyno. Ji pasižadėjo melstis už misijas ir misijų darbą, norėdama, kad kiekvienas žmogus galėtų patirti Dievo meilę. Jos užtarimo ieško ne tik misionieriai, bet ir tie, kurie patiria sunkumus savo tikėjimo kelyje.
Jos dvasinė žinia glaudžiai siejasi su šventumo kvietimu, kurį randame Biblijoje:
Mato evangelija 18:3
„Iš tiesų sakau jums: jei nepasikeisite ir netapsite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“
Ištrauka puikiai atspindi Teresėlės mokymus apie paprastumą ir nuolankumą. Ji tikėjo, kad šventumas yra pasiekiamas per vaikų paprastumą ir pasitikėjimą Dievu, todėl jos gyvenimo būdas tapo įkvėpimu visiems, siekiantiems šventumo kasdienybėje.
Šv. Teresėlės diena, spalio 1-oji, yra ypatinga proga prisiminti jos paprastą, bet gilią meilę Dievui ir jos „mažąjį kelią“, kviečiantį visus tikinčiuosius gyventi kasdienę gyvenimo šventumą su meile, nuolankumu ir pasitikėjimu Dievo valia.