Aukščiausiasis Visagali, gerasis Viešpatie,
Tau visa garbė, šlovė ir gyrius!
Iš Tavęs – visa palaima.
Tau vienam, Aukščiausiasis, visa priklauso,
Ir joks mirtingasis
Tavo vardo nėra vertas ištarti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, visi tavieji kūriniai,
Ypač puikioji sesė Saulė,
Kuria teiki mums dienos šviesą;
Kokia graži jinai ir spinduliuojanti,
Ji primena Tave, Aukščiausiasis.
Garbinkim Tave, o Viešpatie, su broliu Mėnesiu ir sesėm Žvaigždėm;
Tu sukūrei juos danguje gražius,
Šviesius ir skaisčius.
Garbinkim Tave, o Viešpatie, su broliu Vėju ir Oru
– debesuotu, giedru, permainingu,
Per juos Tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Garbinkim Tave, o Viešpatie, su broliu Vandeniu –
Naudingu, nuolankiu, maloniu ir tyru.
Garbinkim Tave, o Viešpatie, su sese Ugnimi,
Kurią Tu mums teiki, kad šviestų tamsią naktį.
Jinai graži, džiaugsminga ir stipri, galinga.
Garbinkim Tave, o Viešpatie, su sese Žeme, mūs motina,
Kuri maitina mus ir valdo,
Ir augina visokį vaisių, žiedus spalvingus, žolę.
Garbinkim Tave, o Viešpatie,
Kuris Tavosios meilės padedamas atleidžia
Ir ištveria sunkius mėginimus ir kančią.
Palaiminti, išsaugantys ramybę,
Jie bus, o Aukščiausiasis, Tavo vainikuoti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė Mirtis mūs kūniškoji,
Kurios joks mirtingasis negali išvengti.
Vargas tiems, kurie miršta sunkiai nusidėję.
Palaiminti, kuriuos jinai atranda Švenčiausios Tavo valios kelyje,
Antroji mirtis jiems nebegresia.
Garbinkite, šlovinkite mano Viešpatį ir Jam dėkokite,
Ir tarnaukite su didžiu nusižeminimu.
Ši malda yra vadinama „Kūrinijos giesme“ arba „Šv. Pranciškaus Asyžiečio Giesme“. Šventasis Pranciškus Asyžietis šią giesmę parašė kaip dėkojimą Dievui už visą kūriniją ir gyvenimo dovaną. Ji atspindi šventojo gilią meilę Dievui ir Jo kūriniams, taip pat jo nuolankumą ir dvasinį artumą su gamta. Giesmė šlovina Dievą per visas gamtos jėgas ir elementus, tarsi jie būtų Pranciškaus dvasiniai broliai ir sesės.
Pagrindinės mintys ir reikšmė:
- Dievo šlovinimas per kūriniją: Giesmė išreiškia didžiulę pagarbą Dievui, kuris yra visa apimantis Kūrėjas. Šv. Pranciškus kviečia šlovinti Dievą ne tik žmones, bet ir visą kūriniją: saulę, mėnulį, žvaigždes, vėją, vandenį, ugnį, žemę. Šis požiūris atspindi gilią Pranciškaus meilę ir pagarbą gamtai kaip Dievo kūrinijos daliai.
- Elementų personifikacija: Giesmėje gamtos elementai yra vadinami „broliais“ ir „seserimis“, pabrėžiant jų grožį ir svarbą žmogaus gyvenime. Kiekvienas iš jų tarnauja Dievo planui – šviesa, šiluma, gyvybės palaikymas, derlingumas.
- Žemė kaip Motina: Žemė yra vadinama „motina“, kuri maitina ir prižiūri visus gyvus padarus. Tai atspindi ekologinį ir dvasinį Pranciškaus ryšį su gamta, matant ją kaip Dievo dovanos dalį, kurią reikia gerbti ir saugoti.
- Mirtis kaip neišvengiamas gyvenimo etapas: Giesmė taip pat apmąsto mirtį, kuri vadinama „seserimi“. Pranciškus kviečia priimti mirtį su nuolankumu ir pasitikėjimu, ypač tiems, kurie gyvena pagal Dievo valią, nes antra mirtis – dvasinis atskyrimas nuo Dievo – jiems nebegresia.
Šv. Pranciškaus „Kūrinijos giesmė“ kviečia į šlovę ir dėkingumą Dievui už visą Jo kūriniją. Giesmė įkvepia džiaugtis pasauliu, kuriame gyvename, priimti gamtos dovanas su nuolankumu ir dėkingumu, o taip pat susitaikyti su gyvenimo neišvengiamybe, įskaitant mirtį. Tai malda, kuri moko matyti Dievo buvimą visur – kiekviename gyvame ir negyvame gamtos elemente, kaip dalį Jo meilės ir kūrybos plano.