Šv. Nikolajaus stebukladario diena yra šventė, minima gruodžio 19 dieną (pagal Julijaus kalendorių, kuris naudojamas ortodoksų tradicijose) arba gruodžio 6 dieną (pagal Grigaliaus kalendorių, plačiai paplitusį Vakarų krikščionybėje). Ši šventė yra skirta pagerbti šv. Nikolajų, vieną iš labiausiai gerbiamų krikščionių šventųjų, kuris gyveno III-IV amžiuje ir buvo Myros (dabartinės Turkijos) vyskupas. Nikolajus, dažnai vadinamas „stebukladariu“, yra žinomas dėl savo dosnumo, gerumo ir stebuklų, kuriuos jis atliko per savo gyvenimą, ypač rūpindamasis vargšais, našlaičiais ir jūrininkais.
Šv. Nikolajus iš Myros gyveno Romos imperijos laikais ir tapo žinomas kaip ypatingai gailestingas žmogus, padėjęs skurstantiems ir silpniausiems visuomenės nariams. Viena iš garsiausių istorijų apie jo dosnumą yra pasakojimas apie tris merginas, kurioms tėvas negalėjo duoti kraičio, todėl šv. Nikolajus slapta metė maišus su auksu pro jų namų langą ar kaminą, taip suteikdamas galimybę ištekėti ir išvengti skurdo bei galimo vergijos pardavimo. Šis veiksmas padėjo formuotis tradicijoms, susijusioms su slapta dovanojimu ir šventinėmis dovanomis.
Dėl šių gerumo aktų šv. Nikolajus tapo globėju daugelio visuomenės grupių, įskaitant vaikus, našlaičius, jūrininkus, pirkliai ir kalinius. Jo stebuklai, susiję su gelbėjimu nuo nelaimių ir skriaudų, leido jam įgyti ne tik šventojo statusą, bet ir tapti viena iš labiausiai gerbiamų figūrų krikščionių pasaulyje. Dėl šių priežasčių šv. Nikolajus taip pat tapo Kalėdų Senelio prototipu.
Šv. Nikolajaus diena švenčiama įvairiais būdais priklausomai nuo regiono ir krikščionių tradicijos. Ortodoksų bažnyčiose šventoji diena yra gruodžio 19 dieną, o katalikų ir protestantų tradicijose – gruodžio 6-ąją. Ši diena dažnai siejama su gerumo ir dosnumo vertybių ugdymu, o vaikai dažnai gauna mažas dovanas ar saldumynus kaip atminimą apie šv. Nikolajaus dosnumą.
Per šventę vyksta specialios mišios ir maldos, skirtos pagerbti šventąjį. Ortodoksų bažnyčiose šv. Nikolajaus dienos liturgija yra viena iš pagrindinių gruodžio mėnesio bažnytinių apeigų. Bažnyčiose ir namuose skaitomos maldos, kuriose prašoma šv. Nikolajaus užtarimo ir apsaugos. Tikima, kad šventasis stebukladarys ne tik padeda tiems, kurie susiduria su sunkumais, bet ir apsaugo keliautojus bei jūreivius nuo nelaimių.
Kai kuriose krikščionių šalyse ši šventė siejama su tradiciniais pasninko papročiais. Šv. Nikolajaus dienos išvakarėse šeimos renkasi vakarieniauti ir dažnai valgo žuvį ar kitus ne mėsos patiekalus, pagerbdamos šventąjį, kuris buvo žinomas už savo paprastą ir atsidavusį gyvenimą. Po vakarienės vaikai dažnai palieka batus ar kojines prie durų ar židinio, tikėdamiesi, kad šv. Nikolajus jiems atneš dovanų, kaip kadaise jis slapta dovanojo merginoms kraitį.
Viena iš įdomiausių tradicijų, susijusių su šv. Nikolajumi, yra jo globėjiškumas jūreiviams. Pasak legendos, šv. Nikolajus kartą stebuklingai išgelbėjo jūrininkus nuo audros, todėl jis tapo jūreivių ir keliautojų globėju. Dėl šios priežasties daugybė jūrų uostų ir miestų visame pasaulyje pastatė bažnyčias šv. Nikolajui pagerbti, o jūreiviai dažnai meldžiasi jam prieš išplaukdami į keliones.
Šv. Nikolajaus diena yra šventė, kurios pagrindinis tikslas – prisiminti gerumo ir dosnumo svarbą, taip pat skatinti padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Šis šventasis ne tik buvo žinomas už stebuklus, bet ir už savo žmogišką atsidavimą pagalbai skurstantiesiems ir silpniausiems visuomenės nariams. Gruodžio 19 diena, dedikuota šv. Nikolajui, yra laikas, kai žmonės visame pasaulyje švenčia jo gerumo palikimą, melsdamiesi už apsaugą ir palaiminimus bei stengdamiesi elgtis dosniai ir rūpestingai su kitais.