Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras, esantis Kyjive, yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų Ukrainos stačiatikių šventovių. Jis garsėja savo auksuotais kupolais ir ilga istorija, siekiančia viduramžius. Soboras buvo ne tik religinis centras, bet ir reikšmingas Ukrainos kultūros ir dvasinio gyvenimo simbolis.
Istorija
Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras buvo pastatytas XII amžiuje Kyjivo didžiojo kunigaikščio Sviatopolko II Iziaslavičiaus įsakymu. Soboras buvo dedikuotas arkangelui Mykolui – vienam iš svarbiausių krikščionybės šventųjų, kuris laikomas kariuomenės ir gynėjų globėju. Soboro statybos darbai prasidėjo 1108 metais ir buvo baigti 1113 metais. Šv. Mykolo soboras tapo dalimi didesnio vienuolyno komplekso, vadinamo Šv. Mykolo Auksinių kupolų vienuolynu.
Pavadinimas „Auksinių kupolų“ atsirado dėl soboro puošybos – kupolai buvo padengti auksu, todėl pastatas tapo vienu iš labiausiai pastebimų Kyjivo architektūrinių akcentų. Soboro auksuoti kupolai ne tik suteikė jam didingumo, bet ir simbolizavo Dievo šviesą ir dangiškąją karalystę.
XIII amžiuje, kai mongolai sunaikino Kyjivą, soboras išliko palyginti nepažeistas, ir jo reikšmė dar labiau išaugo. Per vėlesnius amžius soboras buvo atnaujinamas ir plečiamas, ypač XVII ir XVIII amžiuose, kai buvo pridėti barokiniai architektūriniai elementai.
Sovietmečio naikinimas
Tragiška soboro istorijos dalis prasidėjo sovietų laikotarpiu. 1934 metais, Sovietų Sąjungai siekiant sunaikinti religines institucijas ir vietoj jų kurti socialistinę ideologiją, Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras buvo susprogdintas. Tuo metu šventovė buvo laikoma ne tik religiniu, bet ir kultūriniu paveldu, todėl šis veiksmas sukėlė didelį pasipiktinimą tarp tikinčiųjų ir istorikų.
Prieš soboro sunaikinimą iš jo buvo išgelbėta dalis vertingų ikonų ir freskų, kurios vėliau buvo pervežtos į įvairius muziejus tiek Kyjive, tiek Leningrade (dab. Sankt Peterburgas). Nors soboras buvo visiškai sunaikintas, jo kultūrinė reikšmė ir dvasinė įtaka išliko gyva Ukrainos žmonių širdyse.
Atstatymas
Ukrainai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais, kilo diskusijos dėl soboro atstatymo. Soboro atstatymo darbai prasidėjo 1997 metais, o 1999 metais atstatytas Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras buvo pašventintas ir oficialiai atidarytas. Atstatymo metu buvo naudojami originalūs architektūriniai planai ir medžiagos, siekiant išsaugoti autentišką pastato išvaizdą.
Naujasis soboras išlaikė barokinius bruožus, būdingus XVIII amžiui, su auksuotais kupolais ir puošniomis detalėmis. Interjeras taip pat buvo atkurtas pagal tradicinius ortodoksų sakralinės tapybos principus, naudojant ikonostasą ir freskas, kurios buvo išsaugotos nuo sunaikinimo. Dabar Šv. Mykolo soboras yra viena iš pagrindinių Kyjivo stačiatikių šventovių ir turistinių vietų.
Architektūra
Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras yra nuostabus barokinės architektūros pavyzdys, nors originalus pastatas buvo pastatytas senesniu bizantiniu stiliumi. Šiuolaikinis soboras išlaiko harmoningą bizantinių ir barokinių elementų derinį. Pagrindiniai architektūros elementai – didžiulis centrinis kupolas, apsuptas mažesnių kupolų, kurie visi yra auksuoti, todėl pastatas švyti saulės šviesoje.
Soboro fasadas yra puošnus, su sudėtingomis architektūrinėmis detalėmis, būdingomis baroko stiliui. Arkos, kolonos ir dekoro elementai sustiprina pastato didingumą. Viduje soboras yra ne mažiau įspūdingas – jame galima rasti nuostabų ikonostasą, puoštą auksu ir šventųjų ikonų atvaizdais. Freskos, atkuriančios biblines scenas ir šventųjų gyvenimus, taip pat yra pagrindinis interjero akcentas.
Religinė ir kultūrinė reikšmė
Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras yra ne tik architektūros ir meno šedevras, bet ir svarbi religinė šventovė. Soboras skirtas arkangelui Mykolui, kuris, pagal krikščioniškąją tradiciją, laikomas dangaus kariuomenės vadovu ir gynėju. Arkangelas Mykolas yra ypatingai garbinamas Ukrainoje, ir šis soboras yra dedikuotas jo atminimui.
Soboras taip pat tapo svarbiu nacionaliniu simboliu, ypač po jo atstatymo, kuris atspindėjo Ukrainos siekį atkurti savo kultūrinį ir religinį paveldą po sovietinio režimo dešimtmečių. Ši šventovė simbolizuoja tiek dvasinį atsinaujinimą, tiek Ukrainos kultūrinį sugrįžimą į savo šaknis.
Šiuolaikinė reikšmė
Šiandien Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras yra ne tik svarbus religijos centras, bet ir kultūros, istorijos bei turizmo traukos objektas. Soboras yra Ukrainos stačiatikių bažnyčios dalis, ir čia reguliariai vyksta religinės apeigos bei šventės, tokios kaip didžiosios Velykų ar Kalėdų liturgijos.
Be to, soboras yra tapęs svarbiu simboliniu tašku Ukrainos istorijoje ir kultūroje. Jo atstatymas po sovietų sunaikinimo simbolizuoja Ukrainos tautos atkūrimą, dvasinį atgimimą ir kultūrinę rezistenciją. Soboro auksuoti kupolai, spindintys virš Kyjivo, primena tiek miesto gyventojams, tiek lankytojams apie tvirtą ryšį tarp tikėjimo, kultūros ir istorijos.
Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras yra ne tik religinis objektas, bet ir nacionalinis simbolis, įkūnijantis Ukrainos kultūros paveldą, tikėjimą ir atsparumą istoriniams išbandymams. Nuo viduramžių iki šių dienų šis soboras buvo ir išlieka viena iš svarbiausių šventovių Ukrainoje, atspindinčia jos religinę ir kultūrinę tapatybę.