Šv. Morkaus evangelisto diena, švenčiama balandžio 25 dieną, yra skirta pagerbti Morkų, vieną iš keturių evangelistų ir ankstyvosios Bažnyčios skelbėjų. Morkus yra laikomas Evangelijos pagal Morkų autoriumi, o jo vardas ir palikimas yra susijęs su krikščioniškosios žinios sklaida ankstyvaisiais Bažnyčios metais. Jo gyvenimas ir darbas tapo simboliu krikščioniškos misijos ir Evangelijos skelbimo.
Šv. Morkus, taip pat žinomas kaip Jonas Morkus, minimas kelis kartus Naujojo Testamento knygose. Jis buvo vienas iš pirmųjų krikščionių, kurie prisidėjo prie apaštalų skelbimo misijos. Pagal Naująjį Testamentą, Morkus buvo artimas apaštalų Pauliaus ir Petro bendradarbis, padėjęs skleisti Evangeliją įvairiuose regionuose. Manoma, kad Evangeliją pagal Morkų jis užrašė pagal Petro pasakojimus, todėl ši Evangelija laikoma Petro mokymų atspindžiu.
Evangelija pagal Morkų yra laikoma viena iš seniausių evangelijų, užrašyta maždaug 60–70 metais po Kristaus. Ji yra trumpiausia iš visų keturių evangelijų ir daugiausiai dėmesio skiria Jėzaus darbams bei stebuklams, pabrėždama jo dieviškąją galią ir misiją atnešti išganymą. Evangelijoje Morkus pateikia greitą ir glaustą Jėzaus gyvenimo aprašymą, ypatingai susitelkdamas į Jėzaus kančią ir mirtį, o taip pat į jo prisikėlimą. Morkaus stilius yra energingas ir dinamiškas, todėl ši evangelija dažnai laikoma labiau veiksmo nei kalbų pasakojimu.
Morkaus gyvenimas taip pat glaudžiai susijęs su Egipto krikščionimis. Pagal tradiciją, Morkus buvo pirmasis, kuris įsteigė krikščionių bendruomenę Aleksandrijoje, kuri tapo svarbiu krikščionybės centru. Jis laikomas pirmuoju Aleksandrijos vyskupu ir Koptų Bažnyčios įkūrėju. Jo misija Egipte buvo labai reikšminga, nes tai padėjo krikščionybei plisti Šiaurės Afrikos regione.
Šv. Morkaus gyvenimas baigėsi kankinyste. Pasak tradicijos, jis buvo pagonių suimtas ir nukankintas Aleksandrijoje. Jo mirties data nėra tiksliai žinoma, tačiau jo auka ir tarnystė tapo reikšmingu pavyzdžiu ankstyvajai Bažnyčiai. Šventojo Morkaus relikvijos vėliau buvo perkeltos į Veneciją, kur jo garbei buvo pastatyta garsioji Šv. Morkaus bazilika. Venecijoje jis tapo miesto globėju, o jo simbolis – sparnuotas liūtas – iki šiol yra Venecijos simbolis.
Šv. Morkaus diena yra ypač svarbi ne tik krikščionių liturgijoje, bet ir kai kuriose pasaulio kultūrose. Venecijoje ši šventė švenčiama su iškilmingomis procesijomis, giesmėmis ir religinėmis apeigomis. Taip pat šv. Morkaus simbolis – sparnuotas liūtas – dažnai naudojamas meno kūriniuose ir architektūroje, vaizduojantis jėgą, drąsą ir dvasinį vadovavimą.
Šv. Morkus taip pat yra globėjas tų, kurie dirba su raštu ir informacija, todėl dažnai laikomas žurnalistų ir rašytojų globėju. Jo Evangelija, kurioje pateikiami pagrindiniai Jėzaus gyvenimo įvykiai, tapo pagrindu visai krikščionių teologijai ir mokymui. Šv. Morkaus diena yra puiki proga apmąstyti Evangelijos svarbą ir misiją skelbti Gerąją Naujieną.
Biblinės citatos, susijusios su šv. Morkumi ir jo evangelija:
Morkaus evangelija 1:1
„Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelijos pradžia.“
Morkaus evangelija 10:45
„Žmogaus Sūnus juk atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad pats tarnautų ir atiduotų savo gyvybę kaip išpirką už daugelį.“
Citatos puikiai atspindi Morkaus Evangelijos esmę – Jėzus atėjo ne tam, kad būtų aptarnaujamas, bet kad tarnautų kitiems ir paaukotų savo gyvenimą dėl žmonijos išgelbėjimo. Morkaus gyvenimas ir darbas primena tikintiesiems apie svarbą skelbti Evangeliją ir tarnauti kitiems su drąsa ir pasiaukojimu.
Šv. Morkaus diena kviečia visus krikščionis apmąstyti savo vaidmenį Evangelijos skelbime, sekti šventojo pavyzdžiu ir skleisti Gerąją Naujieną ne tik žodžiais, bet ir darbais, kad Jėzaus mokymas būtų gyvas kiekvieno tikinčiojo gyvenime.