Šv. Kirilo ir Metodijaus katedra Prahoje yra ne tik svarbus stačiatikių religijos centras Čekijos sostinėje, bet ir reikšmingas istorinis objektas, glaudžiai susijęs su dramatiškais įvykiais per Antrąjį pasaulinį karą. Katedra buvo pašvęsta šventiesiems Kirilui ir Metodijui, kurie laikomi slavų apaštalais ir svarbiausiais slavų krikščionybės skleidėjais. Šie du broliai iš Bizantijos imperijos IX a. skleidė krikščionybę slavų kraštuose, išmokė žmones skaityti bei rašyti ir sukūrė kirilicą, padėdami pagrindus slavų kultūrai ir religijai.
Katedros statyba prasidėjo XIX a. ir buvo baigta 1736 metais, tačiau šiuolaikinė stačiatikių bendruomenė perėmė bažnyčią vėliau, kai ji tapo svarbia stačiatikių katedra. Ji buvo suprojektuota barokiniu stiliumi, kuris tuo metu buvo labai populiarus Centrinėje Europoje. Katedros fasadas yra papuoštas gausiomis architektūrinėmis detalėmis, o viduje galima rasti gražių freskų ir ikonų, atspindinčių ortodoksų tradicijas.
Tačiau katedra yra labiausiai žinoma dėl savo vaidmens Antrajame pasauliniame kare, kai ji tapo viena iš centrinių vietų pasipriešinimo judėjimui nacių okupacijai. 1942 metais Čekoslovakijos pasipriešinimo kariai, vadinami partizanais, įvykdė „Operaciją Antropoid“, kurios metu nužudė Reinhardą Heydrichą, vieną iš aukščiausių nacių lyderių ir Holokausto architektų. Po šios drąsios operacijos kariai pasislėpė Šv. Kirilo ir Metodijaus katedros požemiuose. Vokiečių saugumo pajėgos galiausiai sužinojo apie jų slėptuvę ir apsupo katedrą.
1942 metų birželio 18 dieną įvyko garsi apgultis, kurios metu gestapo kariai atakavo katedrą, tikėdamiesi sugauti pasipriešinimo kovotojus. Nepaisant didžiulio vokiečių pajėgų spaudimo, partizanai aršiai gynėsi kelias valandas. Deja, supratę, kad išsigelbėjimo nėra, pasipriešinimo kovotojai nusižudė katedros kriptose, kad išvengtų pateikimo priešų rankoms. Šis įvykis tapo svarbia Čekoslovakijos pasipriešinimo istorijos dalimi ir prisidėjo prie nacių teroro pagreitinimo šalyje.
Po karo katedra tapo reikšminga atminimo vieta, skirta pagerbti žuvusius pasipriešinimo kovotojus. Šiandien joje yra memorialas, skirtas „Operacijos Antropoid“ dalyviams, kurį kasmet aplanko daugybė žmonių, siekiančių pagerbti herojus, kovojusius už laisvę. Katedros kriptos, kuriose vyko paskutinės partizanų kovos, taip pat yra prieinamos lankytojams ir yra tapusios simboline vieta tiems, kurie atiduoda pagarbą Čekijos pasipriešinimo judėjimui.
Šv. Kirilo ir Metodijaus katedra šiandien yra ne tik dvasinis centras stačiatikių bendruomenei Prahoje, bet ir vieta, kurios sienos mena didvyrišką pasipriešinimą nacių okupacijai. Ji atspindi ne tik religinį, bet ir tautinį Čekijos tapatumą, primindama apie laisvės, drąsos ir pasipriešinimo svarbą šalies istorijoje. Katedra yra viena iš svarbiausių vietų Prahos istoriniame centre ir neabejotinai verta dėmesio dėl savo dvasinės ir istorinės reikšmės.