Gerasis ir šventasis Tėve, teikis man dovanoti protą, kuris Tave suvoktų, jausmą, kuris Tave aprėptų.
Duok sielą, kuri Tavimi skonėtųsi, meilę, kuri Tavęs ieškotų, išmintį, kuri Tave rastų, protą, kuris Tave pažintų.
Duok krūtinę, kuri Tave mylėtų, širdį, kuri apie Tave mąstytų, darbus, kurie Tave išaukštintų, ausis, kurios Tavęs klausytųsi.
Suteik akis, kurios Tave regėtų, liežuvį, kuris Tave skelbtų, elgesį, kuris Tau patiktų, kantrybę, kuri su Tavęs lauktų, ištvermę, kuri Tavęs tikėtųsi.
Duok tobulą pabaigą, Tavo šventą akivaizdą, gerą prisikėlimą, atlygį ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Šv. Benedikto malda yra giliai dvasinga ir asmeniška malda, skirta kreiptis į Dievą, prašant įvairių dovanų ir malonių, kurios padėtų žmogui visapusiškai suvokti, mylėti ir išaukštinti Dievą. Ši malda remiasi šv. Benedikto, vieno iš Vakarų vienuolystės tėvų, mokymu apie gyvenimo nuolankumą, ištikimybę ir pilną atsidavimą Dievo valiai.
Malda siekia pilno asmens – proto, jausmų, širdies ir sielos – suderinimo su Dievu. Ji prašo, kad visos žmogaus pajėgos būtų nukreiptos į Dievo pažinimą, meilę ir tarnystę. Tikintysis kviečiamas išmokti suvokti ir jausti Dievą kiekvienoje gyvenimo srityje: per protą, jausmus, darbus, kantrybę ir ištvermę.
Malda siekia:
- Protas ir suvokimas – žmogus prašo, kad jo protas ir jausmai būtų nukreipti į Dievą. Tai yra pirmasis žingsnis link gilaus tikėjimo, kai asmuo nori ne tik pažinti Dievą intelektualiai, bet ir emociškai patirti Jo artumą.
- Meilė ir ieškojimas – meilė Dievui maldoje išreiškiama kaip aktyvi jėga, kuri skatina ieškoti Dievo visur, atrasti Jį kasdienybėje. Tikintysis prašo Dievo dovanoti išmintį, kad galėtų Jį rasti ir įsimylėti.
- Širdis ir darbai – malda kviečia ne tik mylėti Dievą, bet ir mąstyti apie Jį bei aukštinti Jį savo darbuose. Čia išreiškiamas noras, kad visas gyvenimas – ne tik maldos, bet ir kasdieniai darbai – būtų Dievo garbei.
- Jutimai – tikintysis prašo, kad jo akys, ausys ir liežuvis būtų nukreipti į Dievą. Tai reiškia, kad žmogus siekia ne tik suvokti Dievo buvimą per savo mintis, bet ir per pojūčius. Ausys turi klausytis Dievo, akys regėti Jo veikimą pasaulyje, o liežuvis – skelbti Jo žodį kitiems.
- Kantrybė ir ištvermė – malda pabrėžia kantrybės ir ištvermės svarbą tikėjimo kelyje. Tikintysis prašo Dievo suteikti jėgų išlikti kantriam ir ištikimam, laukiant Jo pažadų išsipildymo, nepaisant gyvenimo sunkumų ir išbandymų.
- Tobula pabaiga ir amžinasis gyvenimas – galiausiai, maldoje prašoma „tobulos pabaigos“, kuri reiškia, kad tikintysis tikisi gerai baigti savo gyvenimo kelionę, regėti Dievą „Jo šventoje akivaizdoje“ ir pasiekti prisikėlimą bei amžinąjį gyvenimą.
Šv. Benedikto malda yra skirta tiems, kurie siekia gyventi šventą ir nuolankų gyvenimą, kuriame visas dėmesys ir pastangos būtų nukreiptos į Dievą. Ši malda gali būti ypatingai naudinga asmenims, kurie siekia didesnės vidinės ramybės, dvasinio susikaupimo ir tobulėjimo. Ji kviečia žmogų ne tik melstis, bet ir veikti, kad kiekvienas gyvenimo aspektas atspindėtų tikėjimą ir meilę Dievui.
Šv. Benediktas, laikomas Vakarų vienuolystės tėvu, įsteigė Benediktinų ordiną, kuris remiasi taisykle „Ora et labora“ („Melskis ir dirbk“). Jo mokymai skatina gyvenimo harmoniją, kurioje malda ir darbas yra neatsiejami nuo kasdienio gyvenimo. Šv. Benedikto maldos ir praktikos daugiausia dėmesio skiria nuolankumui, paklusnumui ir tarnystei Dievui.
Malda, kurioje prašoma įvairių dvasinių dovanų, atspindi šv. Benedikto dvasingumo esmę: žmogaus troškimą artėti prie Dievo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje.