Šv. Benedikto diena, švenčiama liepos 11-ąją, yra skirta pagerbti Šventąjį Benediktą Nursietį, kuris yra laikomas Vakarų vienuolystės tėvu ir vienu iš svarbiausių krikščionių Bažnyčios šventųjų. Jis gerbiamas už tai, kad įkūrė benediktinų vienuolynų ordiną ir parašė „Šv. Benedikto regulą“, kuria remiasi daugelis vienuolių bendruomenių visame pasaulyje.
Šv. Benediktas gimė apie 480 metus Nursijoje, Italijoje. Jis gyveno Romos imperijos žlugimo laikais, kai Europa buvo susiskaldžiusi ir kentėjo nuo moralinio bei socialinio nuosmukio. Jaunystėje Benediktas nusprendė atsisakyti pasaulietinio gyvenimo ir tapo atsiskyrėliu, siekdamas gyventi paprastai ir visiškai atsidavęs Dievui. Jis įkūrė kelis vienuolynus, o žymiausias iš jų buvo Monte Kasino kalne, kur Benediktas parašė savo garsųjį vienuolių gyvenimo vadovą – Regula Sancti Benedicti (Šv. Benedikto regulą).
Šv. Benedikto regula tapo pagrindu vakarų vienuolystei, pabrėžiant tvarką, stabilumą, nuolankumą ir maldą. Pagrindinis jo principas buvo „ora et labora“ – „melskis ir dirbk“. Tai reiškė, kad vienuolių gyvenimas turėjo būti subalansuotas tarp maldos ir darbo. Benediktas tikėjo, kad per disciplinuotą ir nuolankų gyvenimą vienuoliai galėtų tarnauti Dievui ir bendruomenei, o tokia tvarka padėtų siekti dvasinio tobulumo.
Jo regula buvo taikoma ne tik vienuolynuose, bet ir turėjo didelės įtakos visos Europos kultūriniam ir moraliniam atgimimui. Vienuolynai, remdamiesi Šv. Benedikto mokymu, tapo ne tik dvasinio gyvenimo centrais, bet ir mokslo, švietimo bei meno centrais. Jie išsaugojo daugelį antikinės kultūros kūrinių, taip padėdami pagrindus Vakarų civilizacijos raidai.
Šv. Benediktas laikomas Vakarų Europos globėju ir Europos vienybės simboliu. Jo idealai apie darbą, maldą ir tarnavimą bendruomenei yra pavyzdys ne tik vienuoliams, bet ir pasauliečiams. Jo įkurtas benediktinų ordinas gyvuoja iki šiol, ir jo vienuoliai bei vienuolės visame pasaulyje laikosi šios Regulos, toliau tarnauja Dievui ir žmonėms.
Lietuvoje Šv. Benedikto diena nėra plačiai žinoma šventė, bet kai kuriose vietovėse, ypač ten, kur veikia benediktinų ordino vienuoliai ar seserys, ši diena minima kaip ypatinga proga melstis už vienuolynus ir jų misijas. Benediktinų vienuoliai ir vienuolės Lietuvoje laikosi Šv. Benedikto regulos principų ir meldžiasi už tautą, jos vienybę ir moralinį atgimimą.
Biblijoje daugybė vietų pabrėžia maldos ir darbo svarbą krikščioniškoje dvasinėje kelionėje. Viena iš tų ištraukų gali būti tiesiogiai siejama su Šv. Benedikto gyvenimo filosofija:
Patarlių knyga 16:3
„Pavesk Viešpačiui savo darbus, ir tavo sumanymai pasiseks.“
Biblijos posakis atspindi „ora et labora“ principą, kai tiek malda, tiek darbas turi būti skirti Dievui ir Jo šlovei.
Šv. Benedikto diena yra puiki proga prisiminti šventojo pavyzdį, kaip per nuolankumą, maldą ir darbą galime artėti prie Dievo ir prisidėti prie bendruomenės gerovės.