Šventasis Antanas Paduvietis, dar vadinamas Šventuoju Antanu iš Paduvos, yra vienas garsiausių ir mylimiausių šventųjų krikščionių pasaulyje. Jis gimė 1195 metais Lisabonoje, Portugalijoje, o jo tikrasis vardas buvo Fernandas de Bulhoesas. Jaunystėje jis stojo į augustinų vienuolyną, tačiau netrukus persikėlė į pranciškonų ordiną, kur gavo Antano vardą. Jis garsėjo savo ypatingais pamokslais, giliomis teologinėmis žiniomis ir atsidavimu paprastiems žmonėms.
Antanas Paduvietis išgarsėjo kaip nuostabus pamokslininkas. Sakoma, kad jis galėjo kalbėti tokiu įtaigumu ir dvasine jėga, jog net paukščiai sustodavo klausytis. Vienas iš labiausiai išskirtinių jo bruožų buvo sugebėjimas pritraukti tūkstančius žmonių į savo pamokslus – jo žodžiai giliai palietė tiek turtingus, tiek vargšus. Ypatingai jis buvo žinomas dėl to, kad mokė ir rūpinosi vargšais, gindamas juos nuo neteisingo elgesio.
Vienas iš žinomiausių stebuklų, siejamų su Antanu, yra vadinamas „Antano žuvų pamokslu“. Legenda pasakoja, kad vieną dieną, kai niekas nenorėjo jo klausyti, jis kreipėsi į jūrą ir pradėjo pamokslauti žuvims. Stebuklingai, žuvys iškilo į paviršių ir sustojo klausytis jo žodžių, kas parodė jo nepaprastą ryšį su Dievo kūrinija.
Be to, Antanas Paduvietis yra žinomas kaip žmonių globėjas, kai reikia surasti pamestus daiktus. Ši tradicija kilo iš pasakojimo, kad vienas vienuolis pasiskolino iš Antano maldaknygę ir jos negrąžino. Po Antano maldų maldaknygė stebuklingai sugrįžo. Nuo to laiko žmonės meldžiasi Antanui, kad jis padėtų rasti pamestus daiktus.
Antanas taip pat buvo žinomas dėl savo gilaus teologinio supratimo. Jo pamokslai ir raštai paliko gilų pėdsaką katalikų doktrinoje, ir popiežius Pijus XII jį paskelbė Bažnyčios mokytoju – tai vienas didžiausių apdovanojimų, kuriuos Bažnyčia gali suteikti. Jo raštuose ypatingas dėmesys skiriamas Evangelijos tiesoms ir Dievo gailestingumui.
Antanas mirė 1231 metais Paduvoje, Italijoje, kur jis buvo ypač mylimas ir gerbiamas. Po jo mirties žmonės netrukus pradėjo liudyti stebuklus, kurie įvyko prie jo kapo. Vos po metų jis buvo kanonizuotas – tai vienas greičiausių kanonizacijos procesų Bažnyčios istorijoje.
Šventojo Antano šventė minima birželio 13 dieną. Šiandien jis tebėra vienas iš labiausiai šaukiamų šventųjų, ypač kai reikia pagalbos surasti prarastus dalykus ar patirti Dievo malonę kasdieniniame gyvenime. Jo širdinga meilė vargšams, gilus tikėjimas ir nepaprastas pamokslavimo talentas jį daro vienu iškiliausių šventųjų Bažnyčios istorijoje.